Seimo Socialinių reikalų komiteto (SRDK) pirmininkas konservatorius Rimantas Dagys sako, jog gimstamumas didėja, bet nepakankamai, nes šeimoms auginant po du vaikus ateityje nebus iš ko mokėti pensijų.

“Gimstamumas šiuo metu didėja, bet ne tiek pakankamai, kad jaustumėmės saugūs dėl savo ateities. Reikėtų orientuotis į trijų-keturių vaikų vaikų šeimą”, – ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje, skirtoje Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo įgyvendinimo prioritetams aptarti, sakė R.Dagys.

“Kalbant apie socialinę sferą, dviejų vaikų šeima neišlaikys amžiaus išbandymo, ir turėsime skurdžias pensijas ir skurdžias socialines garantijas, trijų-keturių vaikų šeima turėtų būti mūsų tikslas, o tikslą dar reikėtų pakelti ir aukščiau – penki, tai keturi gal ir bus, o trys tai tikrai”, – kalbėjo komiteto vadovas.

Pasitarimo dalyviai apgailestavo nesulaukiantys žiniasklaidos dėmesio savo idėjų sklaidai ir buvo pateiktas pasiūlymas skelbti draugiškos ir nedraugiškos šeimai žiniasklaidos nominacijas.

Tiesa, tokią idėją iškėlęs SRDK vadovas R.Dagys siūlė ją raštu pateikti nevyriausybinių organizacijų atstovams, “nes politikams labai pavojinga su žiniasklaida kariaut”.

“Galbūt reikėtų pradėti aktyvią visuomeninę kampaniją, nevyriausybinės organizacijos galėtų įvardinti draugiškos šeimai žiniasklaidos nominacijas, ir nedraugiškos šeimai žiniasklaidos nominacijas. Mes padarysime šitą balsavimą internete, jei tai bus jūsų siūlymai, nes politikams labai pavojinga su žiniasklaida kariauti”, – sakė komiteto vadovas.

Diskusijoje, kurioje Seimo pirmininkė Irena Degutienė garbės raštais apdovanojo susitarimo rengime dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų atstovus, buvo pateikta informacija, jog susitarimą pasirašė 107 Seimo nariai iš 141.

Susitarimą, jį vadindami diskriminaciniu, pasirašyti yra atsisakiusi opozicinė Socialdemokratų partija. Nuo jo yra atsiriboję ir 15 dokumento rengime dalyvavusių visuomeninių organizacijų.

SRDK pirmininkas R.Dagys ketvirtadienį pabrėžė, jog paramą dokumentui pareiškusių organizacijų – keliskart daugiau, per 50, jam pritarė ir daugiau nei trečdalis šalies savivaldybių.

Nacionaliniame susitarime iškeliami šie pagrindiniai tikslai: paslaugų ir infrastruktūros šeimai plėtra, teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą stiprinimas, šeimos gerovės ir materialaus saugumo užtikrinimas, sąlygų įgyvendinti šeimos prokreacinę funkciją gerinimas.

Tarp susitarimu siūlomų naujovių numatoma diegti pasirengimo santuokai ir šeimai bei privalomą konsultacijų prieš skyrybas sistemas.

Taip pat siūloma suteikti vaikus šeimoje auginantiems tėvams papildomų socialinių garantijų ar paslaugų, siekiant, kad vaikų auginimas būtų prilyginamas visuomenei naudingam darbui, sudaryti geresnes sąlygas šeimoms, ypač auginančioms vaikus, nuomotis arba įsigyti pirmąjį būstą.

Susitarimu siūloma “visokeriopai remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo”, taip pat diegti konsultavimo prieš abortus sistemą bei “šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą”.

Kurti šeimos gerovei susitarime numatyta ir nauja institucija – Seimui siūloma Socialinių reikalų ir darbo komitete sudaryti Šeimos pakomitetį.

Rengiant susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos jam teikti siūlymus galėjo ir parlamentinės partijos, ir savivaldybės, ir visuomeninės organizacijos, ir kiti suinteresuoti asmenys.

Šie siūlymai varijavo nuo nemokamos kontracepcijos iki “daugiavaikės šeimos kortelės”, suteikiančios nuolaidas kino teatruose, prekybos centruose, transporte.

Vienas esminių siūlymų, į kurį neatsižvelgta – atsisakyti šeimos apibrėžimo ją išimtinai siejant su santuoka. Seimo Krikščionių partijos frakcija bei viešoji įstaiga “Draugiški šeimai” siūlė šeima vadinti bet kurį namų ūkį, neišskiriant ir nediskriminuojant bevaikių šeimų, vienišų tėvų, auginančių vaikus, ar vienišų asmenų.