Motyvuodamas intensyvia laivyba, kuri gali trikdyti perkėlos darbą, Klaipėdos uostas siūlo grįžti prie tilto į Kuršių neriją idėjos.

Apie tiltą per marias, leidžiantį greitai pasiekti Kuršių neriją, pradėta mąstyti dar sovietmečiu – 1985-aisiais. Idėja atgimė po gero dešimtmečio, kai 1997 m. tuometis susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas pranešė, kad tiltą į Kuršių marias siūlosi statyti viena Australijos bendrovė. O daugiausiai buvo nuveikta 2003 m., kai atlikę galimybių studiją specialistai pasiūlė statyti ažūrinį tiltą, kuris Klaipėdoje prasidėtų prie Smeltės pusiasalio. Tačiau tuomet šiam siūlymui nepritarė prezidentas Valdas Adamkus ir paminklosaugininkai.
Ir štai dar po dešimtmečio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vėl siūlo atsigręžti prie senos idėjos. Kodėl būtent dabar? Todėl, kad maždaug po pusmečio „Klaipėdos Smeltėje“ turėtų pradėti veikti „Mediterranean Shipping Company“ paskirstymo centras, jame konteineriai bus kraunami iš laivo į laivą. Tai reiškia, kad prie „Klaipėdos Smeltės“ krantinių padaugės didesnių ir mažesnių laivų, kurie visi ateidami kirs Smiltynės perkėlos automobilinių keltų navigacinę liniją.
Be to, jau šį rudenį Naujosios perkėlos kaimynystėje pradės veikti tarptautinius keltus priimsiantis Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Smiltynės perkėlos keltai visus šiuos laivus privalės praleisti. Maža to, Smiltynės keltų maršrutas kerta laivų apsisukimo ratą, kuriuo naudosis minėtuose terminaluose švartuojami laivai, taip pat ir į SGD terminalą atplaukę dujovežiai. Kol vyks pavojingą krovinį pristačiusio dujovežio švartavimo operacija, laivyba pietinėje uosto dalyje maždaug dviem valandoms privalės būti sustabdyta.

Jūrmylė priešais, pusė jūrmylės atgal

„Plaukiant dujovežiui laivyba uoste draudžiama vieną jūrmylę (1,852 km) prieš artėjantį laivą ir pusę jūrmylės už jo. Apie laivybos kanalu artėjantį dujovežį ir navigacijos stabdymą įspės jūrmylės atstumu priešais jį plaukiantis vilkikas. Taigi kai dujovežis priartėja prie uosto vartų, nebegali dirbti Senoji perkėla, o kai jis priartėja prie Danės žiočių, stabdomas Naujosios perkėlos darbas. Ši taisyklė galios ir tuomet, kai dujovežis, išpylęs krovinį, atsišvartuos nuo terminalo, mat jis pats varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis ir pasilieka jų tiek, kad be rūpesčių pasiektų kitą paskirties uostą“, – pasakoja Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.
Jei SGD terminalas veiks numatytu maksimaliu pajėgumu, dujovežiai Klaipėdos uostą turės lankyti vidutiniškai kartą per savaitę. Be to, tokie laivai gali būti priimami tik šviesiu paros metu, kai Smiltynės perkėlos veikla yra aktyviausia. Maža to, gamtinės dujos – sezoninė prekė, kuri biržoje atpinga ir atsargoms kaupti saugyklose geriausiai tinka vasarą, kai intensyviausiai dirba ir keltai.
Visa tai verčia mąstyti, ar kelios priverstinio laukimo valandos netaps lemtingos sunkiam ligoniui, kuris reanimobiliu bus vežamas į Klaipėdą, arba liepsnojančiam Kuršių nerijos miškui, kurio gesinti skubės Klaipėdos ugniagesių pajėgos. „2008 m., kai ten degė pušynai, ugniagesiams buvo skirti specialūs kelto reisai, tačiau vis tiek šiai operacijai sugaišta tiek laiko, kad spėjo išdegti 200 ha Kuršių nerijos miško“, – primena Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Skaičiuojama, kad Smiltynės keltai per metus perkelia 500–600 tūkst. transporto priemonių, kurių dauguma į perkėlą atskuba centrinėmis Klaipėdos gatvėmis. Atsiradus tiltui šis srautas nuo Jakų žiedo būtų nukreipiamas į kol kas nepradėtą statyti pietinį aplinkkelį, todėl miestiečiams sumažėtų nepatogumų dėl intensyvaus eismo. Naujoji perkėla tuomet būtų likviduota, o Senoji, esanti ties Šiauriniu ragu, liktų turistų bei Smiltynėn besikeliančių poilsiautojų džiaugsmui.
Be to, tiltas susisiekimą su Kuršių nerija ir dieną, ir naktį garantuoja bet kokiu oru. O atsilaisvinusių krantinių bei šalia jų esančios teritorijos nuoma, be abejo, taptų patraukliu kąsniu kitoms uosto bendrovėms.

Judėjimą tiltu žadama apmokestinti

Kur būtų tinkamiausia vieta tiltui į Neringą, analizuota dar prieš dešimtmetį. Tuomet nagrinėtos keturios vietos: dvi iš jų – miesto centre, trečia – ties Kiaulės Nugaros sala ir ketvirta – ties Kairių gatve Smeltės pusiasalyje, kuri ir buvo pripažinta patogiausia.
Jei tiltas būtų miesto centre, jis turėtų būti labai aukštas, kad netrukdytų uosto laivybai, o tai brangiai kainuotų, kiltų ir transporto srautų problema mieste. Kiaulės Nugaros salos variantą dabar jau galima atmesti dėl šalia įrenginėjamo SGD terminalo. Taigi siūloma grįžti prie piečiausio varianto, nes, būdamas už pramoninio uosto ribų, tiltas keltų mažiausiai rūpesčių laivams.
Bendras estakados ilgis siektų apie 1,5 km, virš vandens esanti jo dalis – 1,3 km. Kuršių nerijoje tiltas išeitų į Smiltynės–Nidos plentą ties paminklu kareiviams, netoli Alksnynės kontrolės posto. Estakados aukštis virš vandens skaičiuotas 12–14 m, su pasukama dalimi ties farvateriu, leidžiančia praplaukti aukštastiebėms jachtoms. Tilto projektavimo darbai, optimaliais terminais, truktų apie pusantrų metų, dar dvejų metų reikėtų tilto statybai. Projekto kaina labiausiai priklausytų nuo to, kokie inžineriniai sprendimai būtų pasirinkti. Lengvų konstrukcijų, ažūrinis tiltas, prieš dešimtį metų skaičiuotomis kainomis, galėjo atsieiti apie 60 mln. Lt. Šiandien medžiagų ir darbų įkainiai veikiausiai jau būtų kitokie.
Už kelionę tiltu veikiausiai reikėtų mokėti panašiais įkainiais, kokie šiandien galioja Smiltynės perkėloje. Kalbėdamas apie galimus tilto statybos finansavimo šaltinius, A.Vaitkus mini ir privačias, ir ES lėšas, kurių galima tikėtis turint naujai parengtą tilto statybos galimybių studiją.
Tačiau tam, kad nesusidarytų transporto spūsčių kaip tik šiuo metu rekonstruojamoje Kairių gatvėje, kuri aptarnauja Smeltės pusiasalyje veikiančius uosto terminalus, ją greičiausiai tektų platinti. Ir, žinoma, nutiesti pietinį Klaipėdos aplinkkelį bei užbaigti Jakų žiedo statybą.