Penkerių metų nepakako, kad Lietuvos blogosfera taptų įtakinga diskusijų erdve, o tinklaraščių rašymas jų autoriams neštų ne tik moralinius, bet ir finansinius dividendus.

Praėjus dešimtmečiui nuo pirmųjų tinklaraščių Lietuvoje atsiradimo ir maždaug penkmečiui nuo išpopuliarėjimo, jau galima daryti pirmąsias išvadas apie tai, kokią vietą bendrame žiniasklaidos kontekste tinklaraščiai išsikovojo. Verdiktas atrodo aiškus: revoliucija neįvyko. Didžioji žiniasklaida ir toliau savo rankose tvirtai laiko pagrindinį naujienų srautą ir reklamdavių pinigus. Tinklaraštininkai yra linkę užsidaryti savo kiaute ir retai tampa pirminiais naujienų šaltiniais, net jei dažniausiai kuria autentišką turinį.
Didelių lūkesčių iš tinklaraštininkų ir negalima tikėtis – absoliučiai visiems rašantiesiems, net ir patiems populiariausiems, tinklaraščio kūrimas yra hobi, generuojantis tik juokingai mažas, arba visai jokių pajamų. Taip yra todėl, kad internetinės reklamos davėjai dažniausiai atsižvelgia tik į paspaudimus ir unikalių lankytojų skaičių (reikėtų bent 10 tūkst. per dieną), o tinklaraščiai tuo pasigirti negali. Dėl to pagrindiniu motyvu rašyti tampa socialinio kapitalo kūrimas: rašoma, nes norima pasidalinti mintimis, skatinti diskusiją, kartu įtvirtinant savo, kaip eksperto statusą. Ilgai ir nuosekliai tai darantiems autoriams statusą, bent tarp savo skaitytojų, išsikovoti yra pavykę. Pavyzdžiui, garsiausias Lietuvos tinklaraštininkas Džiugas Paršonis yra laikomas interneto guru, studentas Kernius Kuolys – studijų užsienyje konsultantu, edukologė Austėja Landsbergienė – vaikų auginimo eksperte.
Kita vertus, jei net ir pačius sėkmingiausius Lietuvos tinklaraščius ir jų autorius iš blogosferos perkeltume į bendrą Lietuvos žiniasklaidos erdvę, matyti, kad jų kuriamo turinio įtaka yra menka.

Tinklaraščių įtaka vis dar menka

“Galiu pakartoti tai, ką sakiau prieš dvejus metus: tinklaraščiai niekada nepakeis didžiosios žiniasklaidos. Jie tiesiog yra tapę papildoma vieta ieškoti informacijos. Pavyzdžiui, tinklaraščiuose galima rasti įvairesnių temų straipsnių, nepriklausomų komentarų, ko kartais tradicinėje žiniasklaidoje pritrūksta”, – paklaustas apie didžiosios žiniasklaidos ir tinklaraščių santykį atsako abiems pusėms priklausantis Artūras Račas.
Tačiau naujienų agentūros BNS redaktoriaus ir vieno skaitomiausių Lietuvos tinklaraščių “Racas.lt” autoriaus manymu, tinklaraščiai dar toli gražu neišnaudojo viso savo potencialo. “Šiandien Lietuvoje matau 12–15 tinklaraštininkų, kuriančių šiokią tokią kokybę ir turinčių skaitytojų ratą. Ilgainiui didėjant interneto skverbčiai, kartu atsiras daugiau tiek rašančiųjų, tiek skaitančiųjų. Nereikia pamiršti ir to, kad tinklaraščius labiau skaito jaunesni žmonės. Augant jiems, augs ir tinklaraščių įtaka”, – įžvalgomis dalijasi A.Račas. Jį patį galima laikyti bene įtakingiausiu Lietuvos tinklaraštininku: į “Racas.lt” skelbtus tekstus yra sureagavusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, būsimas ūkio ministras Rimantas Žylius. Būta ir labai apčiuopiamų teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, po įrašo apie prie namų esančią pavojingą gatvę ši buvo sutvarkyta.
Daugiau panašių pavyzdžių rasti sudėtinga. Galima prisiminti visų pirma blogosferoje paskelbtą nuotrauką su Valdo Adamkaus balsavimo biuleteniu prezidento rinkimuose, kuris išplito po didžiąsias žiniasklaidos priemones, taip pat aštrią tinklaraštininkų kritiką valstybinei lietuvių kalbos komisijai, į kurią komisija sureagavo ir galiausiai pakeitė dalį sprendimų. Tačiau tokių atvejų dar per mažai, kad juos būtų galima laikyti tendencija.

Blogosfera plėsis, įtraukdama ne tik IT industriją

Vis dėlto šiandieninė situacija – tik tarpinė stotelė tolesnės tinklaraščių plėtros link. Pasauliniame kontekste, nuo kurio atsiliekame 3–5 metais, pastebimas vis didesnis tinklaraščių susiliejimas su tradicine žiniasklaida. “Šiuo metu tinklaraščiai yra stipriai įsivirtinęs, o kai kur ir dominuojantis informacijos šaltinis. Pavyzdžiui, IT industrijoje tinklaraščiai yra gerokai populiaresni nei konkuruojantys naujienų portalų skyriai. Jie tapo rimtu verslu – pernai įvykęs “TechCrunch” pardavimo sandoris siekė kelias dešimtis milijonų JAV dolerių. Riba tarp tradicinės žiniasklaidos ir tinklaraščių taip pat nebėra aiški – kai kuriais atvejais vienintelis likęs skirtumas yra rašymo stilius”, – situaciją svetur komentuoja šiuo metu Danijoje informacines technologijas studijuojanti Ernesta Orlovaitė, viena iš Lietuvos blogosferą stebinčio tinklalapio “Poko.lt” autorių.
Stebėdama pasaulines tendencijas ji labai aiškiai prognozuoja tolesnius lietuviškosios blogosferos vystymosi etapus, mat užsienyje jie jau yra praeiti. Anot pašnekovės, jei Lietuva žengs Vakarų keliu, tinklaraščių įtaka ir integracija neabejotinai didės: tinklaraščius kursis įmonės ir visuomenei žinomi ekspertai, kai kurie dabartiniai tinklaraščiai taps verslu, tik turės imtis nestandartinių pajamų gavimo būdų. Kiek lėčiau keisis kultūriniai aspektai, pavyzdžiui pačių tinklaraštininkų supratimas apie autorių teises, kurios Lietuvoje vis dar yra dažnai pažeidžiamos. Galiausiai ateis eilė visuomenės požiūriui į tinklaraščius – jie įgys patikimo ir kokybiško informacijos šaltinio statusą.
Grįžus kelerius metus atgal, specialistų prognozės buvo bene identiškos. Kad jos nėra paremtos vien futuristiniu optimizmu rodo prognozių išsipildymas IT entuziastų bendruomenėje – būtent joje Lietuvos, kaip ir viso pasaulio blogosfera yra pažengusi toliausiai. Kita vertus, tinklaraščiai yra būtent IT entuziastų kūrinys. Kad jie būtų plačiai pradėti naudoti ir likusių visuomenės grupių, gali prireikti dar vieno penkmečio.

Tinklaraščių raida Lietuvoje:

2001–2005 m.: Pavienių IT entuziastų eksperimentai
Programuotojai kuriasi asmenines svetaines, kurios yra archajiško dizaino, neapibrėžto, dažniausiai asmeninio pobūdžio turinio. Jų auditorija labai menka, nes internetą turi tik nedidelė dalis žmonių.

2005–2007 m.: Visuomenė sužino apie tinklaraščius
Išvystoma pirmoji lietuviška tinklaraščių kūrimo sistema “Blogas.lt”, tinklaraščius pradeda rašyti ir nemokantieji programuoti. Sukuriama daug menkaverčių, greitai apleistų tinklaraščių, tačiau gimsta ir pirmasis Lietuvoje populiarus tinklaraštis, reklamą analizuojantis “Žudyk reklamą”.

2007–2008 m.: Autoriai vienijasi
Pradedamas rašyti daugiausiai prenumeratorių turėjęs Lietuvos tinklaraštis “Nežinau.lt”, pakėlęs turinio kokybės kartelę. Jo autorius Džiugas Paršonis kas vakarą parengia tinklaraščių apžvalgą – “blogoramą”, kurioje išskiria geriausius tos dienos įrašus. Taip autoriai sužino vieni apie kitus, kyla pirmosios tarptinklaraštinės diskusijos. Jos perauga į bendravimą realiame gyvenime – surengiama pirmoji tinklaraštininkų konferencija “Blogin”.