Scanpix nuotr.

Praėjusią savaitę galima vadinti istorine Krymo totoriams. Dainininkė Jamala (32 m.) Ukrainai iš tarptautinio „Eurovizijos“ dainų konkurso parvežė pirmą vietą. „Eurovizijos“ žiūrovų ir komisijos simpatijas pelnė politinė atlikėjos daina „1944“, pasakojanti apie Josifo Stalino vykdytą Krymo totorių deportaciją.

Pati Jamala yra iš Krymo, ji priklauso totorių bendruomenei, o tragiškus praeities įvykius jos šeima atsimena iki šiol. Džiazo dainininkę ir dainų kūrėją, kurios tikrasis vardas Susana Džamaladinova, sukurti triumfą pelniusią dainą įkvėpė prisiminimai apie prosenelę, kuri 1944 m. iš Krymo buvo ištremta su penkiais vaikais, drauge su 240 tūkst. kitų totorių.

Po pasirodymo Švedijoje vykusiame dainų konkurse į tėvynę Jamala grįžo kaip didvyrė: tautiniu kostiumu pasipuošusią dainininkę Boryspilio tarptautiniame oro uoste, esančiame šalia Kijevo, pasitiko minia tautiečių su gėlėmis ir plakatais, ji sulaukė padėkos žinučių ir gausybės sveikinimų.

Krymo totoriams praėjusi savaitė padovanojo ir dar vieną progą džiaugtis: Europos Parlamentas, svarstydamas demokratijos ir žmogaus teisių padėtį pasaulyje, priėmė rezoliuciją dėl Krymo totorių padėties šiame pusiasalyje.

Uždrausti Medžlisą, kuris yra teisėtas, reprezentacinis ir pripažintas Krymo vietos gyventojų organas, bus precedentas persekiojimui, diskriminacijai.

Rezoliucijoje Parlamentas pasmerkė vadinamojo Krymo aukščiausiojo teismo sprendimą uždrausti Krymo totorių bendruomenės valdymo organą Medžlisą ir pareikalavo nedelsiant panaikinti tokį sprendimą, mat jis prilygstąs tiesioginiam ir sistemingam Krymo totorių bendruomenės persekiojimui, yra politiškai motyvuotas. Be to, juo esą siekiama dar labiau įbauginti jų teisėtus atstovus.

„Uždrausti Medžlisą, kuris yra teisėtas, reprezentacinis ir pripažintas Krymo vietos gyventojų organas, bus precedentas persekiojimui, diskriminacijai, žmogaus teisių ir prigimtinių teisių pažeidinėjimui šių gyventojų atžvilgiu“, – sakoma rezoliucijoje ir pabrėžiama, kad šis uždraudimas yra mėginimas išvaryti Krymo totorius iš jų istorinės gimtinės.

Europarlamentarai išreiškė susirūpinimą, kad apibūdinus Medžlisą kaip ekstremistinę organizaciją prasidės ir kiti represiniai veiksmai, kuriuos numato Rusijos baudžiamasis kodeksas.

Be to, rezoliucijoje Rusija raginama atskleisti visus kalinių, neteisėtai sulaikytų Kryme asmenų kankinimų atvejus, tarp jų ir Ahtemo Ciygozo, Mustafos Degermenci ir Ali Asanovos, bei užtikrinti jų saugų grąžinimą į Ukrainą. Europarlamento deputatai dar kartą paragino paleisti į laisvę ir Olehą Sencovą bei Oleksan­drą Kolčenką.

Parlamentarai taip pat dar kartą patvirtino smerkią Krymo prijungimą prie Rusijos kaip tarptautinę teisę pažeidusį aktą. Jie pareiškė ryžtingai palaiką neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką ir po to paskelbtas Rusijai sankcijas.

Priminsime, kad rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijos okupuotame Kryme šį balandį priėmė ir Lietuvos Respublikos Seimas. Šia rezoliucija Seimas griežtai pasmerkė šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių, ypač Krymo totorių ir etninių ukrainiečių teisių, pažeidimus Kryme, taip pat – Rusijos Federacijos ir de facto Krymo valdžios veiksmus, kuriais trukdoma ir ribojama Krymo totorių tautos Medžliso, aukščiausiosios vykdomosios ir atstovaujamosios institucijos, veikla.