Manau, tradicinių vaikiškų prekių parduotuvių pirkėjus šiandien galima suskirstyti į keturis pagrindinius tipus. Pirmajam priskirčiau senelius, draugus ir kitus žmones, ieškančius dovanų gimusiam kūdikiui. Antrasis tipas – tai santykinai dideles pajamas gaunantys žmonės, kurie niekur kitur šitų prekių ir neieškotų. Trečiajam tipui priskirčiau tam tikros afekto būsenos apimtus tėvus, kurie gimus naujam vaikui jaučia poreikį ieškoti tik naujų daiktų. Na, o ketvirtasis tipas – tai šiek tiek paranojiški higienos atžvilgiu pirkėjai, manantys, kad parduotuvėse parduodami nauji ar firminių prekės ženklų drabužiai yra higieniškesni ir kokybiškesni, todėl jie neieško alternatyvų. Visų šių keturių tipų pirkėjai dėl savo specifikos yra nejautrūs kainai.

Dar svarbu pabrėžti, kad vaikiškų prekių rinkoje Lietuvoje yra labai maža konkurencija, be to, turime tik smulkiuosius vietos gamintojus, kurie siūdami drabužius vaikams gauna tokią pat savikainą, kaip ir siūdami suaugusiesiems. Kita vertus, vaikiškų prekių pasiekiamumas pas mus dažnai būna mažas – tam tikrų prekių galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse, o tai leidžia palaikyti daug didesnę maržą.