Internetinė prekyba Lietuvoje sparčiai plečiasi – klientus vilioja mažesnės kainos el. parduotuvėse ir prekių pristatymo galimybė.
Tačiau tradicinių prekybos vietų atstovai tuo ima vis garsiau piktintis, aiškindami, kad internetu perkantys klientai piktnaudžiauja: esą prekes jie apžiūri, matuojasi, bando tradicinėse parduotuvėse, bet įsigyja internetu.
Štai mažmeninio sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvių tinklo “Sportland” vadovas Vladas Korsakovas aiškina, kad tradicinės parduotuvės tampa savotiškomis internautų matavimosi kabinomis, ir pasisako netgi už didesnį interneto parduotuvių apmokestinimą.
Kiti tradicinių parduotuvių vadovai bei savininkai taip pat nepatenkinti tokiu pirkėjų elgesiu ir vadina tai kultūros stoka, tačiau pripažįsta, kad panašiai elgiasi daugelio šalių pirkėjai, pirmiausia nusižiūrintys patikusias prekes lentynose, o vėliau jas įsigyjantys elektroniniu būdu.
Beje, drabužiai, avalynė ir sporto prekės Lietuvoje yra vieni populiariausių internetinių pirkinių – šios rūšies pirkiniai sudaro 37 proc. visos internetinės prekybos. Dar tiek pat internetu nuperkama bilietų į įvairius kultūros renginius. Toliau eina telekomunikacijų paslaugos (23 proc.), turistinės kelionės (17 proc.), apgyvendinimo paslaugos per atostogas (12 proc.).
Iš viso, Statistikos departamento duomenimis, prekyba internetu šiemet suintensyvėjo kone du kartus. Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų ketvirtį prekių ir paslaugų internetu bent kartą pirko ar užsisakė 11 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba beveik kas penktas interneto prieigą turintis Lietuvos gyventojas.
Tik dar kartą pasiklausykime kokie epitetai: “internautų matavimosi kabinos”, “už didesnį interneto parduotuvių apmokestinimą”, “nepatenkinti tokiu pirkėjų elgesiu”, “tai kultūros stoka”.
Padvelkė idiotizmu.