Liepos 11–15 d. Galvės ežeras primins greitkelį – Trakuose dėl pasaulio jaunimo iki 23 metų irklavimo čempionato medalių kovos per tūkstantį jaunųjų planetos irkluotojų.

Pasaulio jaunimo čempionato kovos prasidės trečiadienį, liepos 11-ąją, bet irklavimo trasa oficialiai atidaryta nuo liepos 8 d. Patys pirmieji dalyviai į Lietuvą atkeliavo dar birželio pabaigoje, o iki liepos 10-ąją Trakų pilyje rengiamo pasaulio jaunimo iki 23 metų čempionato atidarymo Lietuvos irklavimo sostinėje sulauksime irkluotojų iš daugiau nei šešiasdešimties šalių.

Trakuose – visų žemynų atstovai
Šis pasaulio jaunimo čempionatas – ne pirmos Lietuvoje rengiamos tokio pobūdžio tarptautinės irkluotojų varžybos. 2002 m. Trakuose vyko pasaulio jaunių pirmenybės, 2006 m. mūsų šaliai buvo patikėta teisė organizuoti pasaulio studentų, o 2008-aisiais – pasaulio meistrų pirmenybes. Vis dėlto tiek šalių irkluotojų, kiek jų bus šiame jaunimo čempionate, Galvės ežeras dar nėra regėjęs. „Daug varžybų dalyvių mums ne naujiena, bet šitiek šalių atstovų Trakai tikrai dar niekada nėra matę. Prieš tai rengti čempionatai šiuo požiūriu buvo kuklesni“, – kuo šios pirmenybės išskirtinės, paaiškino Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinė sekretorė Inga Okulevičienė.
Pašnekovė priminė, kad Tarptautinė irklavimo federacija vienija 136 valstybes, tad čempionatuose dalyvauja ne tiek ir daug – apie pusę narių: „Čia nėra kažkoks laikinas šios sporto šakos populiarumas ar priešolimpinis ažiotažas. Tiesą sakant, pasaulio jaunimo pirmenybėse mažiau dalyvių ir nebūna.“
Dalyvaujant tokiai gausybei irkluotojų surengti aukšto lygio čempionatą – nemenkas uždavinys. Bet prieš šias irklavimo varžybas organizatoriams teko dar vienas galvos skausmas – rasti, kur apgyvendinti visus sportininkus, trenerius ir teisėjus, iš viso per 3 tūkst. žmonių. „Pamatėme, kad Trakuose ir aplink juos apgyvendinimo paslaugų sektorius dažniausiai orientuotas į poilsį gamtoje, o mums reikėjo keturių ar bent jau gerų trijų žvaigždučių viešbučių. Todėl viskas, kas Trakuose yra pastatyta ir vadinama viešbučiais ar moteliais, praktiškai mūsų jau užimta“, – pasakojo I.Okulevičienė. Taip pat užsakytos aplink Trakus esančios tinkamos kaimo turizmo sodybos, nemažai sostinės viešbučių.

Jaunių debiutas
Trakuose irkluotojai varžysis dėl 21 medalių komplekto, taigi tiek pat bus ir rungčių. Čempionato rengėjai gali registruoti savo atstovus dalyvauti visose varžybose, bet nuspręsta, kad iš daugiau nei penkiasdešimties mūsų irkluotojų komandos Lietuvai atstovaus apie tris dešimtis sportininkų. Nuostata tokia: jei rezultatas nežada būti geras, tada jo visai nereikia, verčiau irkluotoją dar metus brandinti, ugdyti ir netraumuoti siunčiant ten, kur jo laukia autsaiderio vaidmuo.
O ar turime perspektyvaus jaunimo ir kokios mūsiškių galimybės pretenduoti bent į vieną apdovanojimą? „Auga labai daug žadanti pamaina“, – trumpai mūsų jaunimą apibūdino tarptautinės kategorijos irklavimo teisėja I.Okulevičienė.
Merginų porinė dvivietė Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė, kurios pernai tapo pasaulio ir Europos jaunių čempionėmis, šiemet birželio pradžioje Slovėnijoje apgynė Senojo žemyno jaunių čempionių titulą. Trakuose merginos išbandys jėgas su vyresniais irkluotojais. „Manome, kad šios jaunos merginos ir rungtyniaudamos su vyresniais varžovais turėtų mus nudžiuginti savo rezultatais. Tai pačios didžiausios mūsų viltys, – merginoms gerų žodžių negailėjo LIF generalinė sekretorė ir paminėjo dar vieną perspektyvią porinę dvivietę, šįsyk vaikinų – Ievos brolį Aurimą Adomavičių ir Dominyką Jančionį, jaunus irkluotojus, taip pat pirmąsyk stosiančius į jaunimo čempionato startą. – Nors jie ką tik perėjo iš jaunių į jaunimo grupę, iš jų mes irgi tikimės puikių rezultatų.“

Prioritetas – olimpinės žaidynės
Patys perspektyviausi, tarptautiniuose vandenyse pergalių jau iškovoję jaunieji mūsų irkluotojai šiose planetos pirmenybėse nedalyvaus. Jie su varžybomis Galvės ežere atsisveikino per Jonines vykusią jubiliejinę penkiasdešimtąją „Gintarinių irklų“ regatą ir toliau rengiasi Londono žaidynėms.
„Šį jaunimo čempionatą ir olimpines žaidynes skiria labai nedaug – geras mėnuo, todėl mūsų lyderis 2010 m. pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių čempionas ir pernykštis bronzinis prizininkas Rolandas Maščinskas nusprendė savo noru atsisakyti medalio ir pasaulio jaunimo pirmenybėse nestartuoti. Rolandas labai norėjo susigrumti su vienvietininkais ir įrodyti, kad yra geriausias, bet šis startas, be jokios abejonės, turėtų įtakos jo pasirodymui Londone, todėl nuspręsta dėl olimpiados paaukoti šį čempionatą“, – paaiškino I.Okulevičienė.
Kita olimpinių žaidynių debiutantė dukart pasaulio jaunimo čempionė Donata Vištartaitė su jaunimo pirmenybių dalyviais šiemet jau nebegali varžytis dėl amžiaus cenzo.
Priminsime, kad Londono olimpinėse žaidynėse, be R.Maščinsko ir D.Vištartaitės, Lietuvai dar atstovaus du Europos čempionai – vienvietininkas Mindaugas Griškonis ir Rolando porininkas Saulius Ritteris.

Galimybė atsinaujinti
1972 m. Trakuose pastatytas „Dinamo“ sporto draugijos irklavimo kompleksas nepriklausomybės metais rimtesnių finansinių injekcijų sulaukia prieš didelius tarptautinius turnyrus. Prieš šių metų planetos jaunimo pirmenybes žiūrovų patogumui buvo išvalyta Galvės ežero pakrantė, nugriautas ir pastatytas naujas finišo bokštelis bei sutvarkyta irklavimo trasa – pakeisti susidėvėję ir aprūdiję trosai. „Tokie renginiai – viena iš galimybių atnaujinti irklavimo infrastruktūrą Trakuose, pagerinti irkluotojų treniruočių sąlygas. Tokią gauname finansinę tarptautinių čempionatų rengimo naudą, kitomis aplinkybėmis atsinaujinti vargu ar pavyktų, nes pinigų infrastruktūrai gerinti labai sudėtinga išprašyti“, – patikino I.Okulevičienė.
Ankstesnių pirmenybių lietuvių organizacinius gebėjimus įvertinusi labai gerai, Tarptautinė irklavimo federacija Lietuvai patikėjo ir pasaulio jaunimo iki 18 metų čempionatą, kuris vyks kitąmet. „Taip jau nutiko, kad tenka dvynukus gimdyti, tik pamečiui“, – juokauja I.Okulevičienė.
Koks turėtų būti šis čempionatas, kad būtų galima ir apie trynukus, ir apie suaugusiųjų čempionatą galvoti? „Kad čempionatas būtų geras, pirmiausia turėtų nenutikti nieko bloga. Juk varžybos vyksta ne salėje ar stadione, o ant vandens. Jei, neduokdie, kas nors nutiktų sportininkui, ne taip paprasta būtų jį pasiekti. Dar labai norime gero oro, nes tai pusė renginio sėkmės. Per ankstesnius tris čempionatus oras buvo lyg pagal užsakymą – beveik tropinis, o varžyboms pasibaigus prasidėdavo liūtys. Labai norėtume, kas ši tendencija išliktų“, – viliasi pašnekovė.

Ekskursija į praeitį
Lietuvos irklavimo istorija skaičiuojama nuo 1885 m. Klaipėdoje įkurto pirmojo sporto klubo. Aktyviai irklavimo klubai buvo steigiami ir bazės statomos praėjusio amžiaus trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį. Per Antrąjį pasaulinį karą išgrobstytos ar sunaikintos, irklavimo bazės sparčiai vėl ėmė kilti septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį. Tai viena seniausių Lietuvoje plėtojamų sporto šakų.
Jos populiarumą rodo ir lietuvių SSRS rinktinėje iškovoti patys aukščiausi apdovanojimai – olimpiniai medaliai: keturi sidabro ir aštuoni bronzos. 1960 m. iš Romos du Lietuvos irkluotojai – Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna – parsivežė sidabro medalius. 1968 m. šiems ir dar dviem lietuviams sėkmingas buvo Meksikos Chočimilko ežeras: be A.Bagdonavičiaus ir Z.Juknos, bronzos medaliais pasipuošė dar du aštuonvietę irklavę lietuviai – Vytautas Briedis ir Juozas Jagelavičius. 1976 m. pirmąkart į olimpinių žaidynių programą įtraukus moterų irklavimą, iš Monrealio bronzą parsivežė lietuviška porinė dvivietė Genovaitė Ramoškienė ir Leonora Kaminskaitė, sidabrą pelnė aštuonvietės įgulos narė Klavdija Koženkova. Dar vieną sidabrinį apdovanojimą Monrealyje iškovojo porinės keturvietės irkluotojas Vytautas Butkus. 1980 m. Maskvoje bronzą pelnė aštuonvietę irklavę Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas.
Didžiausias nepriklausomos Lietuvos irkluotojų olimpinis laimėjimas – 2000 m. Birutės Šakickienės ir Kristinos Poplavskajos iškovoti bronzos medaliai.

Eugenijus Levickas, 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių prizininkas, buvęs LIF prezidentas ir tarptautinės kategorijos irklavimo teisėjas
Sporto šakos populiarumas priklauso nuo rezultatų. Mano sportavimo laikais buvo daug entuziastų ir keletas talentingų trenerių. Pamažu ėmė kilti naujos irklavimo bazės, buvo investuojama į šią sporto šaką – ir rezultatai gerėjo. Kad ir kaip ten būtų, daug ką lemia pinigai, kurių irklavimas dabar stokoja. Kita vertus, Lietuvoje vykstančios tarptautinės irklavimo varžybos, tokios kaip netrukus prasidėsiantis pasaulio jaunimo čempionatas, populiarina šią sporto šaką ir skatina jaunimą ateiti į irklavimo bazes.