Šiuo metu daugybė tėvų vaikų darželiuose ir interneto svetainėse sulaukia pasiūlymų mokyti savo vaikus užsienio kalbos jau nuo trejų ar ketverių metų. Paklaustas, ar verta skubėti ir pasiduoti šiuo metu Lietuvą krečiančiai madai – mokyti trimečius vaikus anglų ar prancūzų kalbos, psichologas ir šeimos konsultantas Olegas Lapinas atsako, kad į tai nereikėtų žvelgti per daug filosofiškai: „Tokio amžiaus vaikai dar kuria savo kalbą, o jei mėginsite juos mokyti kitos kalbos, jie tam priešpastatys savąją. Įsivaizduokite, kad prašote poeto kurti propagandinius šūkius. Jis teoriškai tai gal ir padarys, bet nenorės, nes jis poetas. Taigi penkerių–septynerių metų vaikai jau pasirengę mokytis, o trejų–penkerių – jiems dar pats saviraiškos procesas. Todėl mokyti antros kalbos dar per anksti.“
Tuo metu edukologijos mokslų daktarė, Vaikų darželių tinklo įkūrėja Austėja Landsbergienė mažamečių mokymą antros kalbos grindžia moksliniais tyrimais: „Kuo vaikas jaunesnis, tuo jo mokymasis greitesnis ir lengvesnis. Iš tiesų tėvams nereikėtų baimintis jo kalbos raidos sutrikimų: jei jie yra, vis tiek vėliau ar anksčiau išlįs.“ Edukologės teigimu, kur kas blogiau, kai vaikas perkraunamas keliomis skirtingomis veiklomis (vienu metu mokosi kalbos, piešti, plaukti ir dar groti pianinu).
Panašios pozicijos, beje, laikosi ir dauguma anglų kalbos pedagogų. Viena jų, Dalia Gečaitė-Brasiūnienė, komentuoja: „Spręsdama pagal mažamečių vaikų tėvų atsiliepimus, nemanau, kad mokytis svetimos kalbos nuo trejų yra per anksti. Dažna klaida, jog tėvai iš savo atžalų tikisi, kad šie ims ir atraportuos, ko išmoko per pamoką. Tačiau du kartai anglų kalbos užsiėmimų per savaitę, pateikiant vaikui žaidimo forma, nėra per daug“, – mano trejeto vaikų mama.
Vis dėlto šiuo atveju turbūt labiau verta įsiklausyti į psichologo komentarą ir neatimti iš vaiko jam priklausančio žaidimų džiaugsmo. Juolab kad penkerių šešerių metų jis bus daug imlesnis nei trejų. Be to, psichologas atkreipia dėmesį, kad jei jūsų vaikas yra sunkiau kalbantis, idealiu atveju jo pažintis su antrąja kalba turėtų įvykti vidurinėje mokykloje, ir ne anksčiau. Žinoma, priešingai manančios stovyklos atstovai ir toliau nepaliaus tikinti, esą dalies vaikų genialumas būtent todėl ir nukenčia, kad vaikų darželių vadovai nelinkę spausti mokytis svetimos kalbos. Jie iki šiol laikosi pozicijos, kad pirmenybė turėtų būti skiriama gimtajai vaiko kalbai, ir jau po jos – svetimai.