Pasitaiko, kad menininkus, ypač šoumenus, nuo politinės arenos nuvaro raginimai prie meno. Tačiau, pavyzdžiui, aktorystė netrukdė 40-ajam JAV prezidentui Ronaldui Reaganui, o ką jau kalbėti apie Kalifornijos gubernatorių Arnoldą Schwarzeneggerį.

Gabija Sabaliauskaitė

Nuo politinės scenos oponentai nenuvijo ir trimito meistro, Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko. Šiandien jie apie merą kalba kaip apie įtakingą politiką ir retas prisimena jo džiazo muzikanto amplua.

„Parlamentaro veikla primena darbą ant kruizinio laivo kapitono tiltelio, bet prisiimant grupinę jungos atsakomybę. Mero pareigos – tai kasdienis juodas darbas mašinų skyriuje, jūrą matant tik pro mažą iliuminatoriaus langelį, tačiau prisiimant kapitono atsakomybę, o štai atlyginimas – jungos“, – taip su laivo įgulos narių pareigomis, kaip ir dera uostamiesčio vadui, savo kasdienį darbą, lapkritį duodamas interviu „Veidui“, palygino Klaipėdos miesto meras liberalas Vytautas Grubliauskas. Šiemet jis tapo geriausiu meru, o pernai šiuose apdovanojimuose pelnė sidabrinę antrąją vietą.

V.Grubliausko pavardė buvo dažnai minima geriausio mero apklausos respondentų atsakymuose, tačiau ne dažniausiai. Vis dėlto, iškilti iš antrosios į aukščiausią vietą šiemet Klaipėdos vadovui padėjo gerai įvertinta savivaldybė. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse 2014 m. Klaipėda buvo įvertinta geriausiai iš visų miestų savivaldybių. Beje, tokį titulą uostamiestis pelno jau ketvirtą kartą, nuo pat 2011 m., kai LLRI pirmą kartą palygino šalies savivaldybes.

Pastarajame „Veido“ savivaldybių reitinge ketvirtoje vietoje esanti Klaipėda taip pat rikiavosi prie pirmūnių. Žinoma, ne visi ekonominiai ar socialiniai rodikliai, kuriuos matavo skirtingi reitingai, yra vieno mero nuopelnas. Tačiau „Veido“ kalbinti pašnekovai neabejoja, kad ši politinė figūra prisideda prie miesto veido, pažangos ir ateities planų. Taip prie uostamiesčio virsmo prisidėjo ir kadenciją baigiantis septintasis po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos meras V.Grubliauskas, uostamiesčio vairą į rankas paėmęs 2011m.

Seimo nario mandato atsisakė ne paskutinę minutę

Įdomumo dėlei reikia pasakyti, kad septyni merai per 25 metus – kuklus rezultatas. Juk panašiai tiek kai kuriose savivaldybėse pasikeičia per vieną kadenciją: tai jie nuverčiami oponentų, tai nušalinami, o kur dar darnos darbui nepridedantys koridorių sąmokslai. O štai Klaipėdoje, kaip pastebi pašnekovai, ir prieš septintąjį merą niekas nesukilo. Vadinasi, jis prisidėjo prie demokratinių tradicijų stiprinimo ir anksčiau pradėtų valdžios darbų tąsos geriausioje 2014 m. Lietuvos savivaldybėje.

„Dirbdamas geriausioje savivaldybėje esi pasmerktas būti geriausiu meru“, – sako V.Grubliausko oponentas 2011 m. savivaldos rinkimuose, „Klaipėdos monolito“  valdybos pirmininkas Rimantas Taraškevičius. Būtent iš R.Taraškevičiaus, 2010 m. „Veido“ išrinkto geriausiu meru, prieš ketverius metus V.Grubliauskas perėmė mero kėdę.

Atrodytų, sunku oponentą traukti už liežuvio ir prašyti išvardyti dabartinio Klaipėdos mero nuopelnus, tačiau R.Taraškevičius svarsto, kad itin svarbus V.Grubliausko indėlis – pastangos tęsti pradėtus darbus, pavyzdžiui, kūrybinio inkubatoriaus „Kultūros fabrikas“ projektą, toliau skaidrinti veiklą, paprastinti procedūras, neapsikrauti biurokratija. Pagaliau sutelkti profesionalus darbams nudirbti ir neišklysti iš kelio.

„Jei komanda laikosi skirtingų nuostatų, merui dirbti sunku. Plukdyti laivą tinkama linkme – visos administracijos komandos, bet ne vieno mero nuopelnas. Gerai, kad jis nepuolė burti naujos komandos, pasitikėdamas senais patyrusiais kadrais, kurie toli gražu ne naujokai politikoje“, – sako R.Taraškevičius.

Kai kurie pašnekovai, prisiminę pirmuosius V.Grubliausko, kaip mero, darbo metus, sako, kad jam iš pradžių buvę sudėtinga. O esą ir jis pats viename renginyje pripažinęs, kad mero darbo subtilybėms – atsakomybei ir pareigoms perprasti jam prireikė bemaž dvejų metų.

Keista, juk 2011 m. pradėjęs eiti mero pareigas Klaipėdos politikas jau gerai žinojo, ką reiškia atstovavimas rinkėjams savivaldybėje ir Seime, nes aktyviai į politiką įsitraukė dar 2000-aisiais. Tiesa, prieš 15 metų nepartinį visuomenininką reikėjo pakviesti. O dalyvauti savivaldos rinkimuose jį įkalbėjo tuometis Klaipėdos meras, Seimo narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Gentvilas.

Šiandien, prisiminęs prieš 15 metų dar naujo veido atėjimą į politiką, E.Gentvilas sako, kad būtent šios asmenybės istorija padeda jam pagrįsti dažnai kolegoms išsakomą raginimą nebijoti kviesti prie partijos sąrašo prisidėti nepartinius žmones. Juk iš dviejų „nepartinių“, kuriuos vienas iš LRLS lyderių kažkada pakvietė, po 11 metų vienas tapo Klaipėdos miesto meru, kitas, Artūras Šulcas, – vicemeru.

„Tada su juo bendravome kaip su Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatoriumi, o miestas 2000 m. rodė jau didesnį finansinį dėmesį šiam renginiui. Taigi pakviečiau jį dalyvauti rinkimuose, o jis sutiko būti įrašytas į sąrašą paskutiniu numeriu. Kitą rytą jis atėjo pas mane ir sako: „Pajuokavome, bet baigėsi tuo, kad mane išrinko“, nes per reitingavimą pakilo į dešimtuką. O aš jam atsakiau: ne šventieji puodus lipdo, kuo tu blogesnis už kitus sąrašo dešimtuko narius? Taigi iš pradžių labai įkalbinėti nereikėjo, bet vėliau reikėjo pasakyti: Vytai, nesikuklink. Viską iš pradžių pateikėme kaip pajuokavimą, iš kurio atsirado rimti dalykai. Tie rimti dalykai tęsiasi jau penkioliktus metus“, – Klaipėdos mero startą prisimena liberalas E.Gentvilas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-04-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.