Mikrosporija
Atšilus orams mažieji išbėga į lauką ir puola mėgautis viskuo, kas gyva. Neretai į jų akiratį papuola ir benamiai gyvūnai, su kuriais net ir trumpalaikis romanas gali baigtis grybeline liga – mikrosporija.
Viena iš grybelinių ligų – mikrosporija mažieji dažniausiai užsikrečia paglostę benamį kačiuką. Šunys šią ligą irgi platina, bet ne taip aktyviai. Pirmieji nemalonūs požymiai pasirodo praėjus 5–7 dienoms po užsikrėtimo.
Pažeistoje odoje atsiranda įvairaus didumo, dažniau smulkių rožinės spalvos pleiskanojančių židinių. Ovalios arba apvalios formos židiniai didėdami susilieja į keisčiausias formas. Paprastai pastebima apie 10–15 dėmių, bet kartais gydytojas suskaičiuoja apie 200 kontaktinių židinių. Dažniausiai jų būna ant rankų, bet jeigu mažylis su tokiu kačiuku dar ir miegojo – židinių atsiranda net ant veiduko. Mikrosporijos židinių gali būti ir mažylio galvoje.
Tai išties rimta bėda. Pirmiausia atsiranda vienas apvalus pleiskanojantis 1–2 mm židinys, kuris dėl pleiskanų atrodo kaip miltais pabarstytas. Šio židinio teritorijoje visi grybelio pažeisti plaukai nulūžinėja, jie atrodo lyg nukirpti (“ražienų laukas”), o šaknys padengtos baltomis apnašomis (“mufta”) – tai grybelių sporos. Nuo pirminio židinio neilgai trukus atsiskiria dar 2–3 mažesni židinukai.
Nustatyti mikrosporiją ir surasti grybelio pažeistas vietas geriausia naudojant liuminescencinės (Vudo) lempos šviesą. Jos šviečia skaisčiai žalia spalva. Diagnozei patvirtinti gydytojas pasitelkia užkrėstos medžiagos (plaukų, odos pleiskanų, gleivinės nuograndų) tyrimą mikroskopu arba bakteriologinį tyrimą – pasėlį specialioje terpėje.
Išgydyti ir išnaikinti grybelį