Į “Veido” klausimus atsako Lietuvos banko ekonomikos politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis

– Ar yra tiesioginis ryšys tarp valstybės politinio ir finansinio stabilumo, galimybės skolintis tarptautinėse rinkose?

– Šiaip jau pinigus skolinasi ne tiesiogiai politikai, o atitinkami valstybių finansų ministerijų padaliniai. Nors, žinoma, jeigu valstybės skola tampa labai didelė, kaip, tarkime, šiuo metu yra Graikijoje, politinis stabilumas šalyje gali tapti reikšmingu veiksniu.

Iš savo kolegų bankininkų yra tekę girdėti, kad, pavyzdžiui, pernykštės riaušės prie Seimo, švelniai tariant, tikrai nepadėjo Lietuvai pigiau skolintis tarptautinėse finansinėse rinkose. Nors dabar nenorėčiau spekuliuoti, koks, jei ne riaušės, galėjo būti konkretus palūkanų dydis.

Šiaip kalbant apie politinio stabilumo įtaką finansiniam stabilumui labai daug kas priklauso nuo konkrečios valstybės ir konkrečių aplinkybių. Tarkime, Italijoje su jos politinėmis tradicijomis vyriausybės kartais keičiasi kelis kartus per metus, bet didelės įtakos šalies kredito reitingams tai neturi. Tačiau nepamirškime, kad visados būna tai, kas gali būti įvardyta kaip paskutinis lašas. Pavyzdžiui, dabartinėmis aplinkybėmis masiniai streikai Graikijoje.

– Spėjama, kad vasarą ir Lietuvą gali ištikti politinė krizė, pasibaigsianti vyriausybių kaita. Ar tai stipriai padidintų valstybės paskolų palūkanas?

– Abejoju. Nemanau, kad tai turėtų labai didelę įtaką. Bet apie tokius dalykus geriau tegu kalba politikai, tai jų duona. Aš nenorėčiau veltis į tai, ką galima būtų įvertinti kaip politikavimą. Mes, bankininkai, turime vertinti objektyvius dalykus ir daryti nešališkas analizes.