– Kaip vertinante Vyriausybės planus pertvarkyti valstybei priklausančių įmonių valdymą, sukuriant bendrą holdingo kompaniją “Visuomį”?

– Būtų tikrai gerai atskirti politikus nuo įmonių valdymo, kad bendrovių valdyboje nesėdėtų ministerijų deleguoti valdininkai. Jie dabar vis tiek nieko nesprendžia ir nieko neatsako, o prieš kiekvieną balsavimą įmonės valdyboje eina pas ministrą ir klausia jo nurodymo. Toks atskyrimas yra visame pasaulyje.

Tačiau sumetus visų valstybei priklausančių bendrovių akcijas į vieną holdingą, vien nuo to bendrovių valdymas nepagerės. Kaip anglai sako, velnias slypi detalėse, arba tame, kaip konkrečiai veiks sprendimo priėmimo ir atsakomybės už juos mechanizmas.

Korporatyvinis valdymas nėra paprastas, reikia išmanyti verslus, kuriais užsiima konkrečios bendrovės. Kyla rimtų abejonių, ar vienas ir tas pats žmogus pajėgtų vienodai gerai išmanyti tokias tolimas verslo sritis, kaip miškininkystė ir geležinkelių infrastruktūros tvarkymas. Reikėtų gerai pagalvoti, ar nevertėtų sukurti holdingus pagal bendrovių veiklos sritis – transporto, miškų, paslaugų, nekilnojamojo turto ir panašiai.

Jeigu holdingas, kaip dabar planuojama, vis dėlto bus vienas, tuomet iš jo teks daryti kažką panašaus į ministeriją. Nes tik tokiu atveju turto valdytojai įgis galimybę gauti nepriklausomą informaciją apie valdomus verslus: padėtį rinkose, analogiškų privačių ar kitose valstybėse veikiančių bendrovių veiklą, kad spręstų, ar gerai dirba tiesioginiai bendrovių vadovai. Priešingu atveju kils klasikinė informacijos asimetrijos problema, kai įmonės vadovas geriau išmano padėtį nei įmonės savininkas.

Tačiau bene didžiausia problema bus valdymo kultūra ir tradicijos – na, kaip dabar, pavyzdžiui, susisiekimo ministras nebegalės duoti nurodymo oro uosto direktoriui? Toks valstybinių įmonių valdymo modelis, kuris veikia Skandinavijoje, kurioje ministrai įmonių vadovams neskambinėja, nebūtinai veiks lietuviškos politinės kultūros sąlygomis.