BFL

VEIDAS: Kada numatomos Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio jungtuvės? Ar tai gali įvykti iki kitų Seimo rinkimų?

A.Č.: Keistas klausimas. Yra dvi partijos, kaip dvi tiesės – norint, kad jos persikirstų viename taške, abi turi to siekti. Labai norėčiau, kad visi liberalai parodytų vienybę ir išmintį, bet akivaizdu, kad anoji pusė to kol kas nenori. Tai matydami, mes neskubame – tikimės, kad kolegos anksčiau ar vėliau subręs šiam veiksmui. Kol kas, deja, į visus mūsų pasiūlymus dėl vienijimosi vienu ar kitu būdu gaudavome kažkokius nelabai rimtus atsakymus. Tai liberalsąjūdininkai nežino, kaip į vieną rinkimų sąrašą sutalpinti visą Seimo frakciją, tai nėra tikri, kokia bus atskirų skyrių reakcija į jungimąsi.

VEIDAS: Ar tai reiškia, kad iš jūsų pusės jau oficialiai pasiūlyta jungtis?

A.Č.: Taip. Prieš savivaldybių tarybų rinkimus buvome susėdę prie vieno stalo: aš, Gintaras Babravičius, Arūnas Valinskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir kalbėjomės apie tai. Pateikėm jiems pasiūlymą – daryti ne partijų susijungimą, o partijų uniją. Tai reikštų, kad savivaldos lygmeniu abi partijos veikia savarankiškai, tačiau nacionaliniu lygmeniu į rinkimus eina bendru sąrašu, turėdamos vieną programą, atstovaudamos vienai idėjai. Šis variantas geras tuo, kad juridiškai išliktų dvi savarankiškos partijos ir nereikėtų jungti skyrių, kuriuose kai kur yra absoliučiai tarpusavyje nesutariančių žmonių. Esu pergyvenęs kalias partijų jungtuves, žinau, kiek pastangų ir nervų tai kainuoja – kartais dėl dviejų žmonių viskas įstringa.

Deja, šį liberalcentristų pasiūlymą liberalsąjūdininkai atmetė. Kodėl – pats nežinau. Asmeniškai sutinku atsisakyti pirmos vietos sąraše E.Masiulio naudai, sutinku, kad pergalės rinkimuose atveju į premjerus būtų keliama jo kandidatūra.

Gal jie įsivaizduoja esantys labai kieti? Tačiau pastarieji savivaldybių rinkimai parodė, kad minkštumas toks, jog toliau nebėra kur. Mes gavome 126 mandatus, liberalsąjūdininkai – 98. Procentais tai būtų aštuoni ir šeši, vadinasi, į Seimą tarsi abi partijos turėtume praeiti. Nors esu tikras, kad ir tuomet surinktume daugiau balsų už sąjūdininkus.

VEIDAS: Ar gali būti, kad į partiją grįžtų Vilniaus meras Artūras Zuokas?

A.Č.: Vilniuje A.Zuokas – stiprus politikas, turi savo rinkėjų. Kai jis pats apsispręs, tuomet ir kalbėsime. Kol kas Artūras padarė tik viešųjų ryšių ėjimą, susiorganizuodamas kelių skyrių kreipimąsi su prašymu “grįžti į partiją”. Jei iš tiesų to nori, tegu pats pasiprašo – nebus taip, kad partija prašytų jo. Per pastaruosius porą metų A.Zuokas kelis kartus bandė perimti partiją, bet jam nepavyko. Nemanau, kad sugebėtų iki Seimo rinkimų sukurti naują rimtą partiją. Tam reikia daug pinigų, organizacinio darbo, žmonių. Jis bandė tai padaryti prieš savivaldybių rinkimus, jam nepavyko – turi tik savo frakciją savivaldybėje.