– Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra tiriama ir prognozuojama, kokių specialistų reikės darbo rinkai bent jau po penkerių metų, kai šiųmečiai abiturientai taps universitetų absolventais ir eis ieškotis darbo? Kaip moksleiviams apsispręsti ir neapsirikti, kad vėliau netektų papildyti bedarbių gretų?

– Skaičiuojame ir analizuojame nuolat – pagal tai kasmet ir koreguojamos valstybės finansuojamų vietų proporcijos. Tačiau lūkesčiai, kad valstybė turėtų pateikti visa apimančias prognozes ir nuspręsti už abiturientą, kur jam studijuoti, yra nepagrįsti. Manau, kad niekas ir negali pateikti labai tikslios analizės, kokia bus šalies ekonomika ir darbo rinka po daugelio metų.

PAbiturientas visų pirma turėtų blaiviai įvertinti savo polinkius, gebėjimus, tartis su tėvais. olitikai neturėtų švaistytis nurodymais ir garantijomis, kokios profesijos bus paklausios po daugelio metų. Juk kiekvienas prieš penkerius metus būtų paraginęs abiturientą rinktis statybų, transporto, bankininkystės sektoriaus specialybes – ir taip pasiuntęs dabar universitetus baigiančius žmones į darbo biržą. Kas tada būtų drįsęs prognozuoti tokią ekonominę krizę?

– Tačiau bent apytikriai nukreipti būtų galima. Juk visame pasaulyje dabar sutariama, kad labiausiai vystysis aukštųjų technologijų, moderniosios inžinerijos pramonė.

– Dėl to galima sutikti vienareikšmiškai, ir tai jau kelerius metus atsispindi Lietuvos universitetų pasiūloje. Nuolat mažinama valstybės finansuojamų vietų humanitarinių, socialinių mokslų srityje, o didinamas technologijų, inžinerijos mokslų finansavimas. Pavyzdžiui, pernai dvigubai sumažinome pedagogų rengimo finansavimą, smarkiai sumažėjo valstybės finansuojamų vietų teisės, vadybos specialybėse, jų sąskaita daugiau krepšelių gaus aukštųjų technologijų specialistus rengiantys fakultetai. Tendenciją tikrai išlaikysime ir šiemet. Lietuva apsisprendė tapti technologijų ir paslaugų centru mūsų regione, tad ir šiai krypčiai aptarnauti specialistų rengsime daugiau – ir tai ne tik technologijos, bet ir tarptautiniai finansai bei teisė, užsienio kalbos.

– O ar kas nors daroma, kad didėtų pačių mokinių susidomėjimas technologijų, inžinerijos studijomis. Kol kas matyti disproporcija tarp abiturientų norų ir valstybės politikos: pernai technologijų, biomedicinos ir fizinius mokslus pirmuoju pasirinkimu norėjo studijuoti tik 33 proc. abiturientų, o valstybės finansuojamų vietų krepšelyje šie mokslai sudarė 51 proc.

– Mes sąmoningai skatiname abiturientus rinktis specialybes, kurios ateityje turėtų būti reikalingos Lietuvai. Tačiau suprantame, kad reikia ne tik primesti valstybės valią, bet ir stiprinti pačių moksleivių motyvaciją rinktis tiksliuosius mokslus. Skyrėme lėšų informacinei kampanijai Lietuvos mokyklose ateities specialybėms populiarinti. Taip pat per 70 mln. Lt iš ES fondų skirta technologijų kabinetams, laboratorijoms įrengti. Kelios mobiliosios šiuolaikinės laboratorijos įrengtos bendradarbiaujant su Lietuvos biotechnologijų pramonės lyderiais.