– Šiaurės ir Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimas Londone – kas tai? Naujos politinės, ekonominės, o gal net gynybinės sąjungos kūrimas?

– Lietuvoje pasigirdusios kalbos apie kažkokį “šiaurinį NATO” ar “Šiaurės sąjungą” labai neteisingos ir visiškai neatitinkančios Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono iniciatyva surengto Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos vyriausybių vadovų susitikimo esmės. Britų premjero požiūriu, labai naudinga suburti draugėn panašiai galvojančius politikus ir kartu paieškoti būdų, kaip veiksmingiau kovoti su krize, gaivinti ekonomiką, kurti darbo vietas.

D.Cameronas pabrėžė norėjęs, kad tai būtų susitikimas, visiškai nepanašus į tuos, kurie vyksta Briuselyje. Tad jame dalyvavo ne tik premjerai ir politikai, bet ir verslo, mokslo, meno pasaulio atstovai. Tiesą sakant, patys premjerai labiau klausėsi, nei patys kalbėjo. Vyko savotiška idėjų mugė. Jokių kalbų apie gynybinės sąjungos kūrimą ar ką nors panašaus. Net sunku patikėti, kad kažkam Lietuvoje galėjo šauti į galvą neformalų laisvos diskusijos susitikimą paversti formaliu kažkokios organizacijos steigimu.

– Gal tai ženklas, kad savotiškos Šiaurės sąjungos idėja jau sklando ore ir visi ieško ženklų, rodančių, kad ji kuriama? Ypač krito į akis, kad Londone nebuvo Lenkijos.

– Iš tiesų, Londone vykusio susitikimo turinys tarsi atitinka jau kuris laikas Lietuvos Vyriausybės įgyvendinamą viziją glaudinti Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimą. Tačiau glaudesnis bendradarbiavimas nereiškia kokių nors formalių struktūrų kūrimo. Praeis dar daug laiko, kol Baltijos šalys savo išsivystymo lygiu prisivys Skandinaviją.

Nepamirškime, kad premjerus į Londoną sukvietė D.Cameronas, kuris tikriausiai nieko nežinojo apie Lietuvos požiūrį į glaudesnį Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimą. Jis tiesiog kvietė žmones, kurie į krizės įveikimo būdus žiūri, sakykime, kitaip, nei tai daro Pietų Europos gyventojai.

Susitikime daug kalbėta apie tai, kokiomis priemonėms Baltijos valstybės siekė finansinio stabilumo. Mat kai kurie metodai – aukštojo mokslo mokestis, motinystės pašalpų ir socialinių išmokų mažinimas – dabar Jungtinėje Karalystėje taikomi kone paraidžiui. “Biudžeto išlaidų karpymas” – Didžiojoje Britanijoje šiandien pats populiariausias terminas.