Muzikai švenčia gimtadienius ypatingai – išeidami į sceną, kurdami, komunikuodami, kadangi galimybė dalytis menine patirtimi ir yra tikroji dovana bei šventė. Gruodžio 5 d. 18 val. savo 50-metį žymi pianistas Egidijus Buožis, pakildamas į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiosios salės sceną, supamas artimų kolegų ir pasirengęs drauge su jais vienkartiniam spontaniškos kūrybos stebuklui – improvizacijai.

Tituluoti Egidijų Buožį džiazo pianistu nebūtų visiškai tikslu: akademinio pianizmo studijų keliu tobulinęs savo talentus muzikas iki šiol išlaiko šiltus santykius su klasika, dėsto fortepijoną Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Džiazas yra kita jo artistinės savasties pusė – dabar jau dominuojanti, atsiradusi jo gyvenime dar paauglystėje ir niekada nenurimusi, esanti nuolatinės kaitos ir augimo būsenoje, atvedusi jį link LMTA docento statuso ir įdomiausių kūrybinių patirčių.

Pirmoji ir labai svarbi sąlyčio su džiazu fazė – istorijos, repertuaro ir pamatinių principų pažinimas. Šį ilgą ir turtingą etapą Egidijus Buožis apibendrino albume “Solos & Duos” (2000), įgrotame su Valerijumi Ramoška. Perpratęs kalbą, įgijęs įrankių, improvizuotojas išauga iki kompozitoriaus – šis natūralus virsmas pažymėtas plokštele “At First Sight” (2005). Kitas lygmuo – spontaniška kūryba, galimybė be pasiruošimo ir susitarimo “susikalbėti” instrumentais su kitu improvizuotoju. Pianistas plačiai tyrinėjo šią sritį spontaniškuose duetiniuose koncertuose, kol vienas jų, atliktas su Petru Vyšniausku, tapo vlėgi garsiniu dokumentu – “Spontanica” (2007). Tuomet subręsta monologo, išsikalbėjimo vienumoje poreikis – “One” (2011). Ir vėlgi atsigręžiama į pasaulį – nebe gerai pažįstamų bičiulių, bet į platųjį, didįjį džiazo pasaulį: naujausias albumas “Pictures” įrašytas su iškiliu švedų džiazo kontraboso meistru Larsu Danielssonu, vokaliste Caecilie Norby ir nemažu tarptautiniu ansambliu. Prisiminkime, jog debiutinė E. Buožio plokštelė susijusi su pop žanru (“Town of Love”) ir suprasime, jog Gimimo dienos proga maestro gali pasirodyti publikai labai įvairiais ir netikėtais vaidmenimis – įskaitant tokius, kokių jis, galbūt, seniai nėra demonstravęs, bet kurie niekur nėra dingę ir tebėra jo įvairiapusės asmenybės sudedamosios.

Jubiliejaus proga Egidijų Buožį scenoje lydi tie patys partneriai, kurių apsuptyje jis praleido visą iki šiol nugyventą kūrybinį gyvenimą: saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir smuikininkas Zbignevas Levickis, su kuriais nesyk rizikuota žengti į sceną be repeticijų ir leistis į spontaniškus, neparuoštus pokalbius; artimas bičiulis ir nepakeičiamas E. Buožio ansamblių “frontmenas” trimitininkas Valerijus Ramoška, gitaristas Artūras Chalikovas, su kuriuo ansamblis išsiplėtė iki kvinteto, būtinoji boso parama – Eugenijus Kanevičius ir… Neringa Nekrašiūtė nėra dažna viešnia džiazo kolektyvuose, sąskambiai su jos dalyvavimu – intriga net ir atkakliausiems E. Buožio gerbėjams.

Šventės išaušta tam, kad nejučia praskrietų, blykstelėtų, palikdamos po savęs šiltų jausmų, svarbių minčių ir dar vieno etapo įveikimo pojūtį. Gruodžio 5 d. 18 val. vyksiančio koncerto akimirka niekada nepasikartos. Tai yra džiazas, jis yra kaitus ir įnoringas, kaip upė, jis niekada nesikartoja. Bet tikėtina, kad jis dovanos kažką būtino ir nepakeičiamo čia ir dabar akimirką. LMTA Didžiosios salės durys atviros visiems, renginys nemokamas.