Nors orai vasaros kaitra per daug nelepina, tačiau turiu jums kelias geras naujienas.

Visų pirma referendumas dėl draudimo užsieniečiams parduoti žemę patyrė visišką fiasko. Kaip žinome, referendume dalyvavo mažiau nei 15 proc. rinkėjų ir už siūlytas Konstitucijos pataisas balsavo net mažiau nei 300 tūkst. gyventojų.
Kodėl tai gera žinia? Apie tai kalbėta ne kartą – nuo argumentų apie įsipareigojimų nesilaikymą iki absurdiškų referendumo klausimų formuluočių. Vis dėlto svarbiausia, kad šis referendumas iliustravo visa tai, kuo didžiuotis tikrai neverta, – tamsų etnocentrizmą ir baimių kupiną nacionalizmą. Visa tai, kas įsitvirtino XX a. pradžioje ir rado gerą dirvą vešėti sovietmečiu, o dabar yra didelis stabdys Lietuvos modernėjimo kelyje.
Savaitraštis “Veidas” šią savaitę analizuoja Vytauto Didžiojo universiteto tyrimą. Jo metu apklausti 1980–1990 m. gimę lietuvių emigrantai Londone ir Čikagoje, „paribiniai“ lietuviai Punske ir lenkai Šalčininkuose, rusai Visagine ir Klaipėdoje. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip jaunimas, veikiamas globalizacijos, saistosi su Lietuva, kiek svarbus jiems jų nacionalinis identitetas.
Taigi išvados rodo, kad būtent siauras lietuviškumo suvokimas, tarp vyresnės kartos atstovų vis dar gajūs stereotipai ir baimė svetimų verčia jaunąją kartą laimės ieškoti kitur. Jaunimas nenori gyventi tokioje visuomenėje ir palieka Lietuvą, o jei ir lieka joje gyventi, tuomet užsidaro savo pasaulėlyje, t.y. atsiriboja ir tampa pilietiškai-politiškai neaktyvūs. Tai ir yra pagrindinis stabdys kuriant pilietinę visuomenę ir kartu – stiprią Lietuvą. O juk būtent apie stiprią Lietuvą tradiciškai daug kalbės politikai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga.
Todėl referendumo fiasko yra džiugi žinia. Jo rezultatas rodo: kad ir iš lėto, sunkiai mūsų visuomenė vaduojasi nuo praeities grandinių, nepaisant vis dar gajų stereotipų ar net kai kurių patriotų-idiotų grasinimų sušaudyti visus, kurių požiūris kitoks. Ir tai yra geriausia dovana Lietuvai jos šventės išvakarėse.
Kita gera naujiena – “Veidas” jau dešimtą kartą surengė Metų valstybės tarnautojo rinkimus. Tai žmonės, kurie yra Lietuvos valstybės stuburas. Geriausiu 2014 metų valstybės tarnautoju šiemet išrinktas Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas. Didžioji visuomenės dalis tikriausiai nelabai daug žino nei apie nugalėtoją, nei kuo jo vadovaujamas departamentas užsiima. Trumpas paaiškinimas: Europos teisės departamentas – tai viena pagrindinių institucijų, užtikrinančių Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą Lietuvoje ir kartu atstovaujančių Lietuvai Europos teismuose.
Kaip interviu “Veidui” teigė pats D.Kriaučiūnas: “Nuosekliai dirbame taip, kaip advokatas kiekvieną dieną dirba su savo klientu – teikia pagalbą visais klausimais, kurie šiam kyla. Ir advokatui didžiausias įvertinimas yra tada, kai jo patarimas kažkam padeda, net ir pačiu smulkiausiu klausimu.”
Beje, dar viena naujiena – nuo šios savaitės naujas “Veido” numeris prekybos vietose ir prenumeratorių pašto dėžutėse pasirodys ne antradieniais, o penktadieniais. Didelis gyvenimo tempas ir amžinas skubėjimas persmelkė mūsų visuomenę, tad dažnas tik savaitgalį gali sau leisti atsipūsti, rasti laisvą minutę intelektualiam skaitiniui. Tikimės, kad nuo šiol turiningi savaitgaliai bus neatsiejami ir nuo “Veido” skaitymo.