Europos Parlamento narei dr. Laimai Andrikienei

VEIDAS: Praėjusią savaitę Briuselyje vykusio ES lyderių susitikimo su didele įtampa laukė visas pasaulis. Kaip vertinate derybų rezultatus?
L.A.: Nepavyko pasiekti, kad visos 27 ES valstybės narės pritartų naujai tarpvyriausybinei sutarčiai dėl griežtesnės finansinės bei fiskalinės disciplinos ir kitų reformų, kurios turėtų padėti įveikti krizę. Tai reikštų, kad 17 euro zonos šalių ir likusios 10 ES narių savo veikloje remsis jau skirtingomis sutartimis. Tikimasi, kad iki 2012 m. kovo mėnesio prie euro zonos narių susitarimo prisijungs dar šešios, o gal ir aštuonios ne euro zonos narės. Danija taip pat išreiškė pritarimą naujai tarpvyriausybinei sutarčiai. Briuselyje pareikšta, kad Jungtinė Karalystė ir Vengrija nedalyvaus susitarime, o Švedija ir Čekija prieš priimdamos sprendimą turėtų gauti savo parlamentų pritarimą.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokia „dviejų greičių“ Europos grėsmė Lietuvai?
L.A.: Europos Sąjunga jau dabar de facto yra „dviejų greičių“ Europa. Septyniolika valstybių turi bendrą valiutą – eurą, likusios dešimt – ne. Visos ne euro zonos narės, išskyrus dvi – Jungtinę Karalystę ir Daniją, kurios turi suderėjusios išimtis sutartyje dėl pinigų sąjungos (euro opt-out), nori prisijungti prie euro zonos – įsivesti eurą, kai atitiks narystei būtinus reikalavimus. Mes negalime reikalauti, kad 17 euro zonos valstybių taikytųsi prie lėčiausiai besivystančių ES valstybių narių arba prie tų ES narių, kurios pasisako prieš tolesnę ir gilesnę ES integraciją (Didžioji Britanija). Tai būtų nelogiška, nes valstybėms, kurios dar nėra euro zonos narės, reikalinga stipri ir sparčiai besivystanti euro zona. Viskas, kas joje vyksta, pradedant sprendimais ir baigiant jų pasekmėmis, daro mums, esantiems už euro zonos ribų, tiesioginę milžinišką įtaką. Todėl mūsų interesas – stiprus euras ir efektyvi euro zona.
„Dviejų greičių“ Europa turėtų ir neigiamų pasekmių. Atotrūkis tarp pirmosios ir antrosios grupės šalių padidėtų, kita vertus, tai priverstų ne euro zonos valstybes pasitempti ir pasistengti greičiau įsijungti į euro zoną. Taigi galutinis rezultatas turėtų būti teigiamas.
VEIDAS: Jau svarstoma 2014–2020 m. finansinė perspektyva. Tačiau ar galima sakyti, kad Europos Sąjungoje aiški artimiausių – ateinančių metų situacija?
L.A.: ES negali gyventi vien šios dienos problemomis. Tai, kad kai kurias euro zonos valstybes yra apėmusi finansų krizė, peraugusi į politinę ar net sisteminę krizę, nereiškia, kad reikia mesti visus darbus ir rūpintis išimtinai krizės įveikimu. Dėl ES 2012 m. biudžeto jau susitarta. Gruodžio 1 d. Europos Parlamente Briuselyje 2012 m. biudžetas buvo pasirašytas. Derybos dėl 2014–2020 m. biudžeto turėtų baigtis 2013 m. pabaigoje.