Eugenijui Gentvilui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui

VEIDAS: Pagal naują tvarką dalį metinio pelno (33 mln. Lt) pervedusi į šalies biudžetą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šįmet pati bus priversta skolintis 66 mln. Lt. Ilgalaikėms ar trumpalaikėms paskoloms teiksite pirmenybę?
E.G.: Skolintis būtų reikėję bet kuriuo atveju, nes šių metų investicinė programa (291 mln. Lt) labai ambicinga. Tačiau pusę pelno skirdami valstybės biudžetui turėsime skolintis daugiau. Bankų duris pradėsime varstyti pavasarį, nes paspaudus šalčiams statybos ir gilinimo darbų tempai lėtėja ir einamojoje sąskaitoje lėšų kol kas pakanka. Kadangi 2013–2014 m. numatomos kuklesnės investicijos, gali pavykti išsiversti ir trumpalaikėmis paskolomis. Antra vertus, kitų metų investicijos dar gali būti peržiūrėtos. Jeigu krovos kompanija randa perspektyvų krovinį, kuriam būtina pritaikyti krantinę, atidėlioti darbus būtų nuostolinga.
VEIDAS: Kol kas 2013-aisiais Klaipėdos uostas planuoja dvigubai kuklesnę (140 mln. Lt) investicijų programą. Ar atsiras galimybė pradėti šįmet dėl lėšų stokos sulaikytus projektus, tokius kaip mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba?
E.G.: Būtent šis projektas bus atnaujintas pirmiausia. Netrukus skelbsime konkursą ir Vakarų Baltijos laivų statyklai reikalingo slipo (šoninio laivų nuleidimo įrenginio) techniniam projektui parengti bei rangos darbams atlikti – jo statyba irgi vyks 2013-aisiais. „Klasco“ gyvybiškai būtina krantinių rekonstrukcija, nes pati bendrovė aktyviai investuoja į naujus sandėlius ir krovos įrenginius krante.
VEIDAS: Dalį iš uosto direkcijos gautų lėšų Vyriausybė pažadėjo skirti klaipėdiečių gerovei didinti. Ar tokia uosto paramos miestui forma ateityje taps įstatymu, ar tai vienkartinė dovanėlė miestiečiams už numatomą suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą?
E.G.: Uostas ir taip skiria miestui gerokai daugiau lėšų negu anksčiau: 2009-aisiais Klaipėdos savivaldybei buvo pervesta 2,1 mln., 2010 m. – 3 mln., 2011 m. – 8 mln. Lt, šįmet irgi planuojame 7 milijonus. Bet jos apetitai, kai nevykdomas miesto biudžetas, vis didėja. Susisiekimo ministerija yra parengusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisą, kurios esmė – leisti uosto uždirbto pelno dalį skirti miesto socialiniams ir ekonominiams projektams. Konkretų tam skiriamo pelno procentą dar nustatys Vyriausybė.
Vis dėlto šių lėšų nereikėtų painioti su kompensacijomis už SGD terminalo statybą. Premjeras jau padėjo parašą ant protokolo, kuriuo pritariama trijų Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcijos ir pietinio išvažiavimo iš uosto statybos finansavimui nuo 2014 m. Argumentuojant būsimu terminalu, dar buvo gautas pritarimas piliavietės teritorijos sutvarkymui ir naujo miesto baseino statybai.