Algimantas Salamakinas
Trys klausimai Algimantui Salamakinui
– Sakykite, ar gali Seimo nario įsteigta viešoji įstaiga dalyvauti konkurse ministerijoje, jeigu tas Seimo narys yra ministerijos veiklą prižiūrinčio Seimo komiteto narys?
– Tikriausiai neklystu, kad klausiate apie Mantą Adomėną? Jeigu jis Demokratinės politikos institutą (DPI) tikrai kadaise įsteigė, bet dabar neužima jame jokių vadovaujamų pareigų, tai gali. Dar 2004-aisiais šiuo klausimu buvo išsamus Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Buvo pasakyta aiškiai – jeigu žmogus dar iki tapdamas Seimo nariu turėjo įkūręs kokią įmonę ar įsigijęs akcijų, tai jų atimti iš jo negalima.
Tačiau jis privalo atsisakyti bet kokių vadovaujamų pareigų toje įmonėje, įstaigoje ar bendrovėje, negali pats nei kontrakto sudaryti, nei pinigų pervesti – absoliučiai nieko. Tam laikui, kol jis yra Seimo narys, turi būti paskirtas visiškai nepriklausomas valdytojas.
– Tačiau DPI veiklos 2009 metais ataskaitoje M.Adomėnas pristatomas kaip instituto prezidentas, o per šiųmetį Aukštųjų mokyklų reitingų pristatymą spauda jį titulavo DPI valdybos pirmininku.
– Tokiu atveju, jeigu M.Adomėnas ir būdamas Seimo nariu tebevadovauja tam institutui, tai DPI tikrai negalėjo dalyvauti ministerijos skalbtame konkurse. Juo labiau kad jis dar ir profilinio Seimo komiteto narys.
– Tai dar ne viskas. Vienas konkurse dalyvavusio DPI suburto konsorciumo narių yra Katalikų mokslo akademija, kurios prezidentas Paulius Subačius – švietimo ir mokslo ministro visuomeninis konsultantas, pernykštis DPI reitingų autorius Liutauras Kazlavickas – dabar premjero patarėjas, kitas premjero patarėjas Kęstutis Škiudas – vienas DPI steigėjų.
– Na, čia jau mano galva neišneša! Tokius dalykus neabejotinai turėtų tirti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija! Jei jau VTEK ėmėsi tirti prezidentės patarėją vien už tai, kad ši dirbo vienoje katedroje su kandidatu į teisėjus, tai čia, mano galva, tiesiog privalu pradėti tyrimą. Beje, pagrindas tam gali būti ir “Veido” publikacija. M.Adomėnas – tai mano “klientas”, o ministrų ir premjero patarėjus tiria VTEK.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
Savaitraščio „Veidas“ redaktoriui p. Gintarui Sarafinui
Vadovaudamasis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, prašau suteikti man atsakymo teisę ir galimybę paneigti klaidingą informaciją bei paskelbti artimiausiame „Veido“ numeryje tokį tekstą:
Savaitraščio „Veidas“ skaitytojai yra klaidinami šmeižikiškų ir nepagrįstų kaltinimų, jau kelintą kartą kartojamų mano adresu apžvalgininko A. Bačiulio straipsniuose.
Į A. Bačiulio pasipiktinimą Švietimo ir mokslo ministerijos surengto viešo konkurso rezultatais jau esu išsamiai atsakęs viešu laišku. (http://www.adomenas.lt/?id=1&nid=95)
Tęsdamas savo „tyrimą“, o iš tikrųjų – šališką ir, matyt, suinteresuotą puolimą – A. Bačiulis nauja melų ir šmeižto porcija neva „demaskavo“ intelektualų „grupuotę“. Tenka tik padėkoti autoriui už buvusių DPI bendradarbių ir bendraminčių profesinių pasiekimų išvardijimą, bet įžūlų, kolektyvinį kaltinimą „inteligentiška“ korupcija matyt turės ištirti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
Noriu pažymėti, kad 2006-2007 metais DPI direktoriumi buvo N. Gasparavičius, 2007-2008 metais – G. Uzdilaitė, o nuo 2008 metų DPI direktorė yra Rasa Kubilickaitė. Iki išrinkimo Seimo nariu (nuo 2006 metų), buvau DPI prezidentu. Pagal 2003 m. DPI įstatus, prezidentas yra „Instituto viešosios visuomeninės veiklos vadovas“, jo darbas neapmokamas. Tapęs Seimo nariu, dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo, kaip DPI prezidento teisės. 2009 m. balandį, patvirtinus ir įregistravus naujus įstaigos įstatus, DPI prezidento institucija buvo panaikinta. Pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymą ir įstaigos įstatus, DPI turi vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą-direktorių.
Šios savaitės „Veide“ (2010/06/28) A. Bačiulis užsipuolė leidyklą „Aidai“ ir vieną iš nedaugelio Lietuvoje kultūros leidinių – žurnalą „Naujasis Židinys-Aidai“, kurio redakcinėje kolegijoje turiu garbės būti. Didžiuojuosi ir tuo, kad mano straipsniai šiame žurnale spausdinami jau daugiau nei dvidešimt metų, nuo antrojo numerio, vos tik atkūrus jo leidimą nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.
Didelę dalį teksto A.Bačiulis skiria skaičiavimams, kiek lėšų ir kokiems projektams yra paskyręs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Tenka priminti „Veido“ skaitytojams, kad šio fondo veikloje aš nedalyvauju ir niekada nedalyvavau, su jo lėšų skirstymu niekaip nesu susijęs. Kaip minėjau, esu “Naujojo Židinio – Aidų” redkolegijos, kuri aptaria tik tekstų turinį, narys, o leidykla „Aidai“ ir VšĮ “Naujasis Židinys – Aidai” yra visiškai atskiros įstaigos.
A. Bačiulis klysta ar klaidina skaitytojus net smulkmenose. Esu vienmandatėje Senamiesčio apygardoje išrinktas Seimo narys, o ne, kaip teigiama straipsnyje, premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas. A. Bačiulis teigia, kad SRTV fondą “Aidai” apskundė Seimui ir kad neva pasiaiškinti dėl to į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį buvo iškviesta Fondo vadovybė. Šiais iš piršto laužtais teiginiais A.Bačiulis ir vėl klaidina skaitytojus, nes ŠMKK vadovas V. Stundys į komiteto posėdį SRTV fondo vadovybę pakvietė gavęs daugelio leidinių pasirašytą skundą. Buvo sudaryta komisija, kurios darbe aš nedalyvavau.
Deja, ilgametis „Veido“ apžvalgininkas ir leidinio redakcija nepaiso Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Melo ir neva tiesos mišiniu – anketinių ir biudžetinių duomenų bei iš piršto laužtų prielaidų mišrainei uždėjus šmeižikišką antraštę bei įžeidžiantį apibendrinantį sakinį mažiau atidiems „Veido“ skaitytojams norima sudaryti įspūdį, kad „kažkas su M. Adomėnu ir jo aplinka negerai“.
Pasitikiu nepriklausomomis valstybės institucijomis, kurios atsakys į dėl šių kaltinimų visuomenei kylančius klausimus. Kviečiu ir „Veido“ skaitytojus sulaukti jų žodžio, ir dar kartą primenu, kad vos tik išrinktas Seimo nariu dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo kaip DPI prezidento teises. Šiuo metu esu likęs DPI steigėju, tai nurodau ir savo interesų deklaracijoje. DPI toliau dirba vadovaujamas kitų asmenų, o aš, eidamas Seimo nario pareigas niekada nesu priėmęs ar dalyvavęs priimant sprendimų, susijusių su mano privačiais interesais.