“Veidas”: Europos Komisija (EK) spaudžia šalis, kad jos mažintų savo šalių biudžeto deficitą. Įdomu, kaip Jūs vertinate Lietuvos 2011 metų biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą?

A.Š.: Iš pirmo žvilgsnio, biudžeto projekte konkuruoja optimizmas ir atsargumas. Didėja biudžeto išlaidos, tačiau tokio didėjimo priežastys turėtų būti svarios. Sveikintina, jei jos pagrįstos realiomis pajamomis, tuomet tai yra papildomas ekonomikos skatinimo veiksnys. Priešingu atveju tai taptų kliūtimi konsoliduoti biudžetą. Kadangi ekonominė situacija visos Europos mastu gana trapi, Vyriausybė turi būti pasirengusi prirreikus peržiūrėti numatytas priemones. Taigi biudžeto projektas atrodo atsargus, nes paliekama galimybė lengvai jį koreguoti. Kita vertus, jei tektų mažinti biudžetą metų viduryje, tai sukeltų neigiamų gyventojų ir verslo lūkesčių, – jų reikėtų itin vengti.

“Veidas”: Kaip 2011-aisiais keisis Europos Sąjungos biudžetas,  atsižvelgiant į tai, kad sunkmetis Europoje vis dar nepasibaigęs?

A.Š.: Diskusijos ir derybos dėl 2011 metų ES biudžeto vis dar vyksta. Žinoma, biudžetas atspindės ekonomikos realijas ir šalių galimybes. Tačiau ES kasmetinis biudžetas paprastai gana stabilus, nes bendra Europos finansinė perspektyva numatoma keleriems metams į priekį. Taigi 2011 metų biudžete atsispindės 2007–2013 metų finansinės perspektyvos susitarimai ir įsipareigojimai. Tai būtina sąlyga, nes Europos lėšos skiriamos ilgalaikiams projektams finansuoti, o tam reikia aiškumo ir stabilumo.

Svarbiausia, kad derybose dėl biudžeto kuo greičiau būtų pasiektas susitarimas. Priešingu atveju kitų finansinių metų išlaidoms kas mėnesį būtų skiriama 1/12 praėjusių metų išlaidų dalis. Tai būtų nepalanku ES paramą gaunančioms šalims, įskaitant ir Lietuvą.

“Veidas”: Kaip keičiasi EK požiūris į ES pinigų panaudojimo skaidrumą Lietuvoje ir kitose nuo ES vidurkių gerokai nutolusiose šalyse, kai ES parama buvo sustabdyta Rumunijai? Ar į mus pradėta žiūrėti per padidinamąjį stiklą?

A.Š.: ES institucijos taiko vienodus reikalavimus visoms šalims, neišskiriant nė vienos – parama turi būti panaudota skaidriai, laikantis taisyklių. Net 80 proc. ES biudžeto lėšų yra valdoma tiesiogiai, per nacionalinius biudžetus. Taigi jų panaudojimui taikomi ir griežti skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai.

Žvelgiant į bendras tendencijas Europoje, esu linkęs atkreipti dėmesį į paskutinę Europos audito rūmų ataskaitą apie ES lėšų panaudojimą visoje Europoje. Teigiama, kad akivaizdžiai pagerėjo bendrasis vertinimas – nustatyta kur kas mažiau klaidų, teikiant paramą ES regionams.

Komisija rūpinasi prevencija ir imasi įvairių priemonių, kad būtų užtikrintas ES lėšų mokėjimo skaidrumas. Europos mokesčių mokėtojai yra informuojami apie lėšų panaudojimą.