Andrius Francas
“Veidas: Lietuvoje savo verslo padalinius įkūrė tokie pasauliniai verslo gigantai, kaip “Barclays Bank”, “Computer Sciences Corporation”, steigiasi “Western Union”, kalbama ir apie IBM tyrimų centro steigimą. Kuo esame patrauklūs?
A.F.: Šioms paslaugų kompanijoms pagrindinis kriterijus, renkantis veiklos šalį, yra darbo rinkos potencialas. Klaidingai manoma, kad investuotojai ieško pigios darbo jėgos. Šiuo parametru Lietuva negali konkuruoti nei su Baltarusija, nei su Kinija, Indija ar Rusija. Paslaugų sektoriaus investuotojams kur kas svarbiau, koks potencialių darbuotojų išsilavinimo lygis, ar jie moka anglų kalbą. Čia mes lenkiame net Europos Sąjungos šalis – mūsų darbingo amžiaus gyventojų išsilavinimas ES vidurkį viršija du kartus, o anglų kalba tarp jaunų žmonių, kurie labiausiai domina investuotojus, yra plačiai paplitusi. Palyginti su pigios darbo jėgos rinkomis, mūsų darbuotojai yra gerokai sumanesni, jie orientuojasi į darbo efektyvumą, o ne mechaninį nurodymų vykdymą.
“Veidas”: ar pateisiname investuotojų lūkesčius?
A.F.: Manau, kad taip. Pavyzdžiui, “Barclays Bank”, didžiausias investuotojas į kokybiškas ir gerai apmokamas darbo vietas, ketino iki 2011 m. pabaigos Lietuvoje įdarbinti 250 žmonių. Šiandien ten dirba apie 400. Kitas sėkmės pavyzdys – viena didžiausių IT kompanijų pasaulyje “Computer Sciences Corporation”, kuri 2008 m. kovą Vilniuje įsteigė savo paslaugų centrą darbui su Skandinavijos klientais ir šiandien yra viršijusi visus savo verslo planus – ten dirba 160 darbuotojų, o klientai labai patenkinti jų paslaugų kokybe. Be jokios valstybės paramos.
“Veidas”: kokių specialybių darbuotojai investuotojų geidžiamiausi?
A.F.: Populiariausi paslaugų sektoriaus darbuotojai – finansų, apskaitos, klientų aptarnavimo, IT specialistai. Taip yra dėl to, kad įsteigti savo padalinį paslaugų sektoriaus įmonei Lietuvoje užtrunka apie 6–9 mėnesius. O gamybinei įmonei šis procesas išsitęsia iki 3–4 metų. Per tiek laiko gali pasikeisti įmonės verslo planai, dėl to jos renkasi investuoti tose rinkose, kuriose atėjimo sąlygos yra palankesnės. Valstybė, norėdama pritraukti daugiau gamintojų, turėtų ne tik supaprastinti biurokratinį procesą, bet ir iš anksto parengti konkrečias vietas su infrastruktūra ir tinklais, kur investuotojas iš karto galėtų statyti savo gamyklą. Čia pavyzdžiu galėtų tapti puikiai pasirengusi Kauno laisvoji ekonominė zona.