"Veido" archyvas

“Veidas”: Prieš metus parengtos socialinio draudimo sistemos reformos kryptys, dabar – iš dalies analogiškos gairės. Tai kas veikta ištisus metus?

A.B.: Kelias nuo krypčių pristatymo iki politinio susitarimo kartais būna ilgas. Norėčiau pasidžiaugti, kad buvo išreikšta politinė valia nacionaliniu lygiu pradėti reformą, be kurios liktų rizika vėl kaitalioti įstatymus, keičiantis Vyriausybėms.   Priemonių planą gairėms įgyvendinti ir įstatymų projektus Vyriausybei pateiksime artimiausiu metu – pirmiausia pensinio amžiaus didinimo įstatymą ir įstatymus, susijusius su antros pakopos pensijų sistemos reforma. Vėliau bus parengti kiti, gerinantys “Sodros” administravimą, turto valdymą ir pan. 2012 m. ir vėliau laukia pensijų skaičiavimo modelio rengimas, bazinės pensijos reforma, valstybinio fondo įsteigimas ir kt.

“Veidas”: Ar Lietuvos žmonės pensiniu amžiumi gali lygintis su vakariečiais, jei mūsiškių vidutinė amžiaus trukmė gerokai trumpesnė?

A.B.: Kai kalbama apie pensinio amžiaus vėlinimą, reikia atsižvelgti ne į vidutinę gyvenimo trukmę, o kiek žmogus vidutiniškai gyvena sulaukęs pensinio amžiaus. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina žmonių, sulaukusių 65 metų amžiaus, tolesnio gyvenimo trukmė buvo: vyrų 13,38, moterų 18,25 metų. Beje, palyginti su 2008 m., ši trukmė kiek padidėjo, Eurostato prognozėmis, tikėtina, dar didės. Taip, daugelyje Europos šalių šis rodiklis dar didesnis, bet nepamirškime, kad ten ir pensinis amžius jau yra padidintas arba bus didinamas iki daugiau nei 65 metų.

“Veidas”: Kaip ketinate ginti perėjusių į privačius fondus asmenų teises, juolab kad žmonės buvo aktyviai raginami tai daryti, o valstybė prisiėmė įsipareigojimus, kurių dabar nevykdo?

A.B.: Tenka konstatuoti, kad dėl krizės pervedamos į privačius fondus įmokos tarifo sumažinimas nuo 5,5 iki 2 proc. turėjo įtakos kaupimui. To teisėtumo klausimą spręs Konstitucinis Teismas. Gairėse numatyta skatinti kaupimą. Su pensijų fondų atstovais ieškome būdų, kaip paskatinti žmones dalyvauti ne tik antroje, bet ir trečioje pakopoje, nesusijusioje su valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Gairėse yra punktas, pagal kurį apdraustieji per nustatytą terminą vieną kartą galėtų grįžti iš antrosios pakopos pensijų fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Tačiau tikimės, kad didžioji dalis ir toliau kaups antroje pakopoje.