BFL

“Veidas”: Iš Generalinės prokuratūros traukiasi patyrę specialistai, o vadovaujančios pareigos patikimos buvusiam kadriniam KGB karininkui, kadrinius pakeitimus prokurorai skundžia teismams. Ar Jus tenkina tokia reformos eiga?

D.V.: Jūsų teiginiai nėra visiškai teisingi. Mano vadovavimo laikotarpiu (nuo 2010 m. birželio 15 iki šios dienos) iš prokuroro pareigų atsistatydino 9 prokurorai, o metais anksčiau – net 17. Anksčiau Antanas Stepučinskas ėjo vadovaujančias pareigas – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, o šiuo metu jis paskirtas departamento prokuroru.

Prokuratūroje dirba beveik 1,5 tūkst. prokurorų, darbuotojų, šimtus jų palietė prokuratūroje vykstančios pertvarkos. Kiek man žinoma, teisme perkėlimo dirbti į kitą prokuratūrą ar atleidimo įsakymus ginčija du prokurorai. Jie naudojasi įstatymo teise kreiptis į teismą, ir jų poziciją aš gerbiu.

Iš tiesų mes siekiame sukurti šiuolaikišką, europietišką prokuratūros modelį.

“Veidas”: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) padarė išvadą, kad Sausio 13-osios byla nagrinėta netinkamai. Ką padarėte, kad būtų kitaip?

D.V.: Seimo TTK pateikė išvadų projektą, joms dar nėra pritarta. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančius Lietuvos įstatymus nebuvo teisinių prielaidų užbaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje įtariamieji yra užsienio šalies piliečiai ir ten gyvena.

Prokuratūros iniciatyva pakeistos Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso redakcijos. Šie pakeitimai suteikia galimybę perkvalifikuoti nusikalstamą veiką byloje iš nusikaltimo žmogaus gyvybei į nusikaltimą žmoniškumui ir karo nusikaltimą, o už tokį nusikaltimą netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

Taip pat sudaryta nauja prokurorų grupė, kuri paskyrė atlikti 350 užduočių sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti ir papildomų tyrimų. Esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, planuojama kreiptis į teismą dėl įtarimų perkvalifikavimo įtariamiesiems. Daroma viskas, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas kuo greičiau. Bet ši byla – pati sudėtingiausia Lietuvos istorijoje. Ją sudaro per 400 tomų, apklausta per 3 tūkst. liudytojų, 1,4 tūkst. nukentėjusiųjų.

“Veidas”: Kokių imtasi priemonių, kad kitos užsitęsusios rezonansinės bylos būtų baigtos greičiau?

D.V.: Suaktyvinau vadinamųjų rezonansinių bylų kontrolę – patvirtinau naują Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašą, kuriuo vadovaudamiesi prokurorai ir ikiteisminio tyrimo įstaigų ar jų padalinių vadovai privalo kontroliuoti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Be to, nuolat aptariu su prokurorais situaciją. Dažniausiai tokios bylos būna itin sudėtingos, reikalaujančios daug specialistų tyrimų, taigi ir užtrunka.