Diana Korsakaitė
“Veidas”: Visuomenei paskelbėte kainų struktūrą. Kokią padarėte išvadą? Kodėl Lietuvoje žmonės už vandenį, energiją, dujas moka taip brangiai?
D.K.: Pagrindinė priežastis – šalies energetinio ūkio priklausomybė nuo importuojamo kuro. Štai iki 70 proc. šilumos kainos sudaro importuojamo kuro kaina. Alternatyvios kuro rūšys leistų ją sumažinti, bet jų naudojimas dar nėra masinis.
Elektros sektoriuje gamyba, kiek jos mes dabar turime, taip pat priklauso nuo įvežtinio kuro kainos, nemenką dalį energijos importuojame. Neturime pigių energiją kuriančių šaltinių, o gamyba dideliais kiekiais iš atsinaujinančių išteklių yra greičiau perspektyvos dalykas, ir tai tuo atveju, jeigu bus sudarytos ir palaikomos į konkurenciją orientuotos sąlygos.
Dujas gauname iš vieno tiekėjo vienu vamzdžiu, tad čia jokios konkurencijos. Galimus pokyčius siečiau tik su konkurencijos įvedimu į importuojamo kuro rinką, taip pat su kuro struktūrinio balanso kaita.
O vandens sektoriaus dalyviai, kurių yra per 300, turi ieškoti būdų, kaip keisti veiklos modelius ir išgauti ekonomiją didinant tiekimo mastą.
Tačiau reikia būti objektyviems: “Eurostato” duomenimis, 2009 m. elektros ir dujų kaina Lietuvoje buvo gerokai mažesnė nei ES vidurkis. Šaltas vanduo Vilniuje pigesnis nei Rygoje, Taline, Varšuvoje, už šilumą vilniečiai moka panašiai kaip Talino gyventojai, nors brangiau nei Rygos, nes Latvija turi galimybę nusipirkti pigesnių dujų ir jas laikyti saugyklose.
Taigi didžiausia bėda – atotrūkis nuo namų ūkių perkamosios galios.
“Veidas”: Kokių veiksmų ketina imtis Jūsų vadovaujama komisija, kad vartotojas nepermokėtų dėl tiekėjų aplaidumo, galimų kartelinių susitarimų ar korupcijos?
D.K.: Komisijos specialistai taiko įvairius analitinius metodus, pavyzdžiui, lyginamąją analizę, sustambintų darbų įkainių sąvadus. Reguliuojami ūkio subjektai kasmet privalo pateikti nepriklausomo audito išvadą dėl sąnaudų pagrįstumo. Komisija, kaip ekonominis rinkos reguliuotojas, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis priežiūros institucijomis.
“Veidas”: O kaip komisijai sekasi apginti vartotojų interesus teismuose?
D.K.: Šiuo metu teismuose nagrinėjamos 27 bylos, 2009 m. išnagrinėtos 26. Tradiciškai maždaug pusė nagrinėjamų bylų – su šilumos tiekėjais. Dažniausiai jie skundžia komisijos nustatytas (suderintas) kainas, kurios, jų manymu, yra per mažos. Dažniausiai teismas patvirtina komisijos priimtų sprendimų teisėtumą.
Pakeitė Poderį , atėjo nauja , bet nieko gero , kaip buvo taip ir sena vaga viskas dirbama. Kol Lietuvoje neatsiras tikrų lietuvių , kurie žiūrės , kad Lietuvai ir jos žmonėms būtų gera gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tauta laukia tik kažin , ar sulauks.