“Veidas”: Kitą savaitę ketinate paskelbti išvadas, vertinančias, kaip įvykdytas 2009 m. valstybės biudžetas ir kaip buvo valdoma valstybės skola. Kokios pagrindinės Jūsų tyrimo išvados?

G.Š.: 2009 m. valstybės biudžetas vykdytas vadovaujantis teisės aktais, o valstybės vardu buvo skolinamasi ir skolos ataskaitos parengtos laikantis įstatymų. Tačiau manau, kad rinkti valstybės biudžetą ir valdyti skolas galima ir reikia racionaliau. Štai vienas skaičius: įvertinę 55 iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų ir įstaigų bei savivaldybių finansinę veiklą, tik dėl ketvirtadalio audituotų valstybės biudžeto asignavimų neturėjome reikšmingų pastabų. Ataskaitose pasigedome kai kurių privalomų viešai teikti duomenų, radome klaidų, netikslumų ir teisės aktų pažeidimų. 2009 m. Vyriausybės vertybiniai popieriai buvo leidžiami ir neviešuoju būdu, bet šitaip skolintis nebuvo numatyta. Be to, Vyriausybės vertybinių popierių išleidimas vidaus rinkoje neviešuoju būdu nėra reglamentuotas.

“Veidas”: Palyginkite valstybės įstaigų audito rezultatus sunkmečiu ir ekonominio pakilimo metais. Ar sunkmečiu valstybės įstaigos racionaliau naudoja biudžeto lėšas, ar skiriasi pažeidimų kiekis?

G.Š.: Žinoma, sunkmečiu sumažėjus valstybės biudžetui visi stengiasi lėšas naudoti taupiau, bet akivaizdu, kad finansai ir kitas turtas gali būti naudojami efektyviau ir rezultatyviau. Pavyzdžiui, neekonomiškai panaudota dalis valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms. Tam tikrais atvejais auditoriai negalėjo patvirtinti išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo.

“Veidas”: Valstybės kontrolės (VK) išvados dažnai būna vienareikšmės, aiškiai nurodo pažeidimus ir klaidas. Tačiau po jų retai sulaukiame rezultato, kad būtų nubausti kaltieji, išieškoti iššvaistyti pinigai. Kokia VK išvadų galia ir kodėl jos nevirsta konkrečiais klaidų ištaisymo ir kaltųjų nubaudimo sprendimais valstybės įstaigose?

G.Š.: Įstatyme nurodyta, kad VK siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio. Nustatę reikšmingų teisės aktų pažeidimų reikalaujame, kad asignavimų valdytojai kaltus asmenis trauktų tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Praėjusiais metais tokių reikalavimų pateikėme 43. Po Valstybės kontrolės auditų pernai į valstybės biudžetą grąžinta per 850 tūkst. Lt, į savivaldybių biudžetus grįžo 374 tūkst. Lt, atstatyta valstybės turto, kurio vertė – 22 mln. Lt. Tačiau vis dar stinga asmeninės asignavimų valdytojų atsakomybės už padarytas klaidas ir pažeidimus.