Kazys Starkevičius
“Veidas”: Dėl kokių priežasčių pastaruosius kelis mėnesius Lietuvoje taip smarkiai brangta maisto produktai?
K.S.: Šiemet visame pasaulyje nuimamas palyginti prastas derlius, dėl to tarptautinėse biržose kyla daugelio produktų kainos. Tačiau realios problemos nei pasaulyje, nei tuo labiau Lietuvoje nėra. Sukauptos pakankamos atsargos, pavyzdžiui, grūdų, todėl kainų šuoliavimas yra ne kas kita, kaip spekuliacija. Lietuviai, tiek maisto produktų perdirbėjai, tiek prekybininkai, kainas kelia ne iš bėdos, o tik naudodamiesi bendra situacija, panika pasaulinėse rinkose. Pavyzdžiui, iki pat rugsėjo duonos ir pyrago gaminių kepėjai dar turėjo sukaupę pakankamas pernykščio derliaus grūdų atsargas, tačiau savo produkciją pradėjo branginti jau vasarą – tuo metu to dar nedarė jokių kaimyninių valstybių verslininkai. Dabar irgi girdime kalbų, kad produktai neišvengiamai brangs, nors realių priežasčių tam šiuo metu nėra.
“Veidas”: Kokių svertų perdirbėjų ir prekybininkų apetitui pažaboti turi Vyriausybė?
K.S.: Mes galime nebent suplanuoti ir užtikrinti, kad būtų išaugintas valstybės reikmėms reikalingas kiekis grūdų. Toliau tiesiogiai paveikti procesus Vyriausybės galimybės nedidelės. Tačiau ir tos išnaudojamos neefektyviai, ne visos institucijos savo darbą dirba operatyviai. Pavyzdžiui, aš dar rugpjūtį kreipiausi į Konkurencijos tarybą dėl galimo duonos gamintojų kartelinio susitarimo – pastebėjau, kad nuo rugpjūčio 23 d. kai kurie gamintojai vienodai padidino savo gaminių kainas. Bet ar čia ne pačios Konkurencijos tarybos darbas atidžiai sekti padėtį rinkoje? Mes neturime kitų tiesioginės įtakos svertų laisvojoje rinkoje.
“Veidas”: Ką tik kalbėjotės su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Kokias aptarėte problemas?
K.S.: Jis pats atėjo į Lietuvos paviljoną tarptautinėje parodoje “Auksinis ruduo”, pasiteiravo, kaip sekasi eksportuoti lietuviškus gaminius į Rusiją. Manau, toks Rusijos premjero dėmesys yra geras ženklas Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportuotojams.
Nereikia baimintis, kad augantis lietuviškų produktų eksportas gali padidinti jų kainas mūsų vietinėje rinkoje – esą svetur uždirbdami daugiau, gamintojai kainas kels ir namie. Iš tiesų yra atvirkščiai – gaudami gerų pajamų užsienyje, Lietuvos perdirbėjai gali taikyti lankstesnę kainodarą namie, juk dabar net neišnaudojami visi perdirbamosios pramonės pajėgumai.
Būtina kurti Valstybines maisto gamybos, perdirbimo įmones