– Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl nusikalstamumas Lietuvoje pernai didėjo, nors kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje jis mažėjo. Juk ten taip pat ir krizė buvo, ir lėšos policijai apkarpytos.

– Baltijos šalių nusikalstamumo duomenų lyginimas iš dalies yra sąlyginis, nes kiekvienoje iš jų yra teisinės bazės skirtumų. Be to, reikia pabrėžti, kad jau penktus metus iš eilės Lietuvoje registruojamas nusikalstamų veikų tankumas, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra mažiausias. Pagaliau per tris šių metų mėnesius Lietuvoje registruojamų nusikalstamų veikų jau nuosekliai mažėja. Labiausiai džiugina tai, kad mažėja tokių nusikaltimų, kaip nužudymai, plėšimai, automobilių vagystės ir kt.

– Kokios Jūsų prognozės dėl nusikalstamumo tendencijų antrąją šių metų pusę ir kitais metais?

– Kaip matyti iš statistinių duomenų, nusikalstamų veikų pradėjo daugėti tik nuo 2008 m., t.y. nuo tada, kai ėmė prastėti valstybės finansinė padėtis, žmonės ėmė  gauti mažesnes pajamas arba visai netekti darbo, dėl to dalis jų pradėjo daryti nusikaltimus ir taip stengtis kompensuoti prarastas pajamas.

Iš to galima daryti išvadą, kad gerėjant ekonominei padėčiai mažės ir padaromų nusikalstamų veikų. Pačios ekonominės padėties gerėjimas teigiamai veikia ir policijos pareigūnų darbą – didesnis atlyginimas, geresnis aprūpinimas techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, geresnės darbo sąlygos padeda didinti pareigūnų motyvaciją kruopščiai tirti nusikaltimus.

– O kodėl Lietuvoje kiekvienais metais išaiškinama tik du penktadaliai visų nusikaltimų, nepriklausomai nuo ekonominės padėties?

– Iš tiesų kuo daugiau užregistruojama vagysčių, tuo daugiau jų ir ištiriama, nors bendras ištyrimo procentas ir lieka toks pat. O į klausimą, kodėl nedidėja išaiškinamų nusikaltimų nuošimtis, atsakyčiau taip: daug ką lemia turimi žmogiškieji ir materialiniai resursai. Didžioji dalis vagysčių registruojama didmiesčiuose, kuriuose stinga tyrėjų ir apskritai pareigūnų. Todėl pareigūnams tenka vienu metu tirti daug vagysčių. Dėl to nusikaltimų mažiau ir išaiškinama.

O mažesniuose miestuose ar rajonuose nusikaltimų išaiškinama daugiau. Ir tai lemia ne tik mažesnis bylų skaičius, tenkantis vienam pareigūnui, bet ir tai, kad rajonuose žmonės yra sėslesni, geriau vieni kitus pažįsta, dažniau mato policijos pareigūnus ir su jais palaiko glaudesnius ryšius. Visa tai palengvina informacijos gavimą apie asmenis, galimai įvykdžiusius ar vykdančius vagystes, bei pačios nusikalstamos veikos atskleidimą.

Kita vertus, nemažai įtakos turi ir pačių Lietuvos gyventojų pasyvumas: dažni atvejai, kai piliečiai žino ar įtaria, kas saugo, slepia ar pardavinėja vogtus daiktus, patys daug pigiau juos perka, tačiau apie tai nepraneša policijos pareigūnams.