A.Sysas BFL nuotr.

Prieš savaitę Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas apie Darbo kodeksą kalbėjo itin kritiškai, nors dabar valdantieji jau žada jį palikti.

– Jūsų partija rengiasi pritarti Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Darbo kodekso. Ką tai reiškia?

– Yra trys galimybės. Arba mes pritariame Prezidentės veto, tada įsigalioja įstatymas su jos pateiktais 22 siūlymais. Arba mes atmetame veto, tada įsigaliotų toks Darbo kodeksas, koks jis buvo priimtas ir vetuotas. Gali būti, kad nei vienu, nei kitu atveju nesurinksime reikiamo balsų skaičiaus, tada galios senasis, visai nepakeistas Darbo kodeksas – tai trečia galimybė. Iš to, kokios vyksta diskusijos tarp Seimo narių, matyti, kad palikti senąjį kodeksą būtų pats neprotingiausias ir neracionaliausias dalykas. Juk dėl ko užvirė visa košė? Daug priimtų įstatymų įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. Mano požiūriu, ten yra daug svarbesnių dalykų negu Darbo kodeksas. Ar atmetus, ar priėmus kodeksą yra spragų, kurias reikia taisyti, keisti. Kai ką pamiršome, kai ką praleidome, kai kur persistengta. Manau, reikėtų orientuotis į tai, kad piliečiams labiausiai suprantamas dalykas būtų pritarimas veto ir po to einantis paliktų spragų taisymas.

– Jūs ne vien pritariate Prezidentės pataisoms, bet rengiatės jas tobulinti?

– Pagal Seimo statutą, priėmus veto, įsigalios ir tos pataisos. Tačiau netgi neįsigaliojusį įstatymą galima taisyti. Galima lygia greta teikti kitas pataisas, kurios irgi įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. O daug tobulinti nereikia. Turbūt nereikia būti dideliu mokslininku, kad suprastume, jog darbuotojai – silpnoji grandis, silpnesnioji pusė. Kai nubalsuojama, kad darbuotojai ir darbdaviai – lygiaverčiai partneriai, tai nevisiškai atitinka tikrovę. Kai kas iš verslininkų tvirtina, kad priimtas kodeksas „užreguliavo“ santykius taip, jog verslo neliks. Panašių kalbų būta prieš 14 metų, kai buvo priimtas senasis kodeksas. Dabar tokių baisenybių kodekse aš nematau.

Paprasčiausiai yra dalykų, kurie per tuos ginčus buvo vienaip ar kitaip pamiršti. Dabar tai vėl gali būti iškelta į diskusijų lygmenį. Pavyzdžiui, nedarbo išmoka pagal dabar galiojančius įstatymus mokama pusę metų, o kada regione yra aukštas nedarbo lygis, terminą galima pratęsti dar trims mėnesiams. Kai kurioms įmonėms tam tikrais atvejais galima pridėti dar tris mėnesius – vadinasi, gali būti iki metų. O pagal dabartinį kodeksą – iki šešių mėnesių, ir viskas.

– Patobulinusi Prezidentės pataisas, valdančioji dauguma, matyt, politiškai nepraloš?

– Jeigu nebūtų buvę tų paskutinių balsavimų Seime, kodeksas būtų subalansuotas. Komitetai po beveik metų svarstymų buvo pakankamai gerai viską suderinę. Ir vieni, ir kiti socialiniai partneriai reiškė tam tikrą nepasitenkinimą, tačiau iš esmės buvo balansas. Priimant įstatymą tai buvo išderinta. Prezidentūros atstovai dalyvavo svarstymuose, matė, kas ką siūlo. Aš irgi buvau susitikęs su Prezidente. Mes išsakėme tam tikras savo pozicijas dėl kai kurių pataisų, kurios, manyčiau, atitrūko nuo realybės ir realaus gyvenimo. Prezidentė į vienas atsižvelgė, į kitas neatsižvelgė. Prezidentė bandė viską subalansuoti.

Darbdaviai užmiršo svarbiausią dalyką – dėl ko pradėjome tą darbą. Bandėme liberalizuoti tokius dalykus, kurie Lietuvoje buvo „užreguliuoti“, – tai yra atleidimo terminai, išeitinės pašalpos, sutarčių rūšių įvairovė. Į visa tai dabar atsižvelgta. Prezidentė vetavo tiktai vieną darbo rūšį – nenustatytos apimties darbo sutartį. Tai kritikuoja ir nerekomenduoja Europos Komisija. Bet yra penkios papildomos darbo rūšys. Prašau – verslui yra visos galimybės. Deja, tose diskusijose absoliučiai nebuvo kalbama apie darbo užmokestį – kiek jis padidės.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA