“Veidas”: Kokia šiuo metu yra bendra Vilniaus savivaldybės skola? Kalbate apie jos mažėjimą – kokie tie gerėjančios finansinės padėties šaltiniai?

V.N.: Mes pradėjome patys labai smarkiai taupyti ir privertėme tai padaryti kitus. Vien pačios savivaldybės reorganizacija leidžia sutaupyti daugiau nei 14 mln. Lt per metus. Štai sostinės autobusų ir troleibusų parkai pagal 2009  ir 2010 metų išlaidų mažinimo programą sutaupo 54 mln. Lt. O jeigu nebūtume liepę peržiūrėti veiklos, niekas nieko nebūtų sutaupęs.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybės skola siekia 722 mln. Lt, o atėję radome 780 mln. Lt viršijančią skolą – sugebėjome ją sumažinti per metus, nors prieš tai, per dvejus metus, ji buvo padidinta maždaug 400 mln. Lt. Apskaičiavome, kad jei būtume viską palikę savieigai, miesto skola per 2009-uosius būtų šoktelėjusi maždaug 170 mln. Lt.

“Veidas”: Pradėjęs dirbti meru žadėjote ryžtingą savivaldybei priklausančio turto privatizavimą, kaip vieną būdų reikšmingai papildyti sostinės biudžetą. Tačiau ryškių postūmių šioje srityje nematyti, dabar Jūs jau net abejojate, ar verta parduoti savivaldybės pastatą, nors tai daryti pataria konsultantai.

V.N.: Procesas vyksta, ir gana sparčiai. Pavyzdžiui, pernai per visus metus į privatizacijos fondą surinkta 5 mln. Lt – užtruko dokumentų rengimas. O šiemet vien per pirmąjį ketvirtį surinkome 5,4 mln. Lt, per balandį ir gegužę turėtų įplaukti dar 15–20 mln. Lt.

Be to, Vilniuje maždaug 60 tūkst. individualių gyvenamųjų namų yra šiek tiek pasididinę savo sklypus, dabar leidžiame juos išsipirkti. Šių sandorių potencialas – dar 70–100 mln. Lt.

Anksčiau maniau, kad parduoti savivaldybės pastatą  būtų geriausia išeitis. Bet dabar skaičiuojame, kad labiau apsimoka pastatą iš naujo lizinguoti arba įkeisti ir gauti dar vieną kreditą.

“Veidas”: Esate daug skolingi ne tik miesto švara ir tvarka besirūpinančioms įstaigoms, bet ir svarbius infrastruktūrinius projektus vykdančioms bendrovėms. Kaip numatoma atsiskaityti su jomis, kad būtų tęsiami miestui svarbūs projektai – pavyzdžiui, vakarinio aplinkkelio tiesimo?

V.N.: Jau esame apsisprendę dėl skolų pardavimo, netrukus pradėsime derybas su bankais. Dabar mes esame skolingi keliasdešimčiai bendrovių, o kai susitarsime su banku, liksime skolingi tik jam, su kompanijomis atsiskaitys bankas, o mes jam išsimokėsime per kelerius metus. Prioritetas yra senesnių skolų padengimas – dabar atsiskaitome su tais, kuriems savivaldybė skolinga dar nuo 2008-ųjų.