Trys klausimai Vladui Paškevičiui, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentui

“Veidas”: Subliūško politikų įžvalgos, esą ketinimai Baltarusijoje ir Kaliningrade statyti atomines jėgaines tėra viešųjų ryšių akcijos. Darbai prasideda ir Astrave, ir Nemane. Kokia Astravo jėgainės, kuri planuojama pačioje Lietuvos pašonėje, būtinybė?

V.P.: Pagrindinė Baltarusijos elektrinė Lukomlyje, kūrenama dujomis ir mazutu, yra beveik tokio paties amžiaus kaip Elektrėnų elektrinė. Artėja laikas ją uždaryti. Taigi statydama naują elektrinę Baltarusija keičia senus galingumus naujais. Astrave statys panašaus galingumo jėgainę, kaip ir Lukomlyje.

Nemanau, kad tai sukeltų energijos perteklių. Klausimas vienas – kodėl jie pasirinko vietą netoli Lietuvos sienos? Žinoma, negaliu komentuoti kai kurių dalykų, pavyzdžiui, grunto tinkamumo, bet tinklo infrastruktūros požiūriu, jiems prireiktų mažiau investicijų, jeigu statytų ten, kur labiau išplėtotas tinklas elektros galiai perduoti.

“Veidas”: Ar tikrai būsimoji Nemano atominė elektrinė orientuojama į elektros energijos eksportą Vokietijon?

V.P.: Prie Kaliningrado netrukus bus pradėtas eksploatuoti antras dujinis blokas, analogiškas statomam Elektrėnuose, ir srities elektros energijos poreikiai bus visiškai patenkinti naudojant dujas. Vadinasi, nauja atominė elektrinė iš tiesų būtų orientuota į eksportą. Tačiau tam reikės linijų, kad elektros energija tekėtų įvairiomis kryptimis. Rusams teks jas stiprinti.

Žiūrint į rinką plačiąja prasme, toks energijos kiekis, kuris galės būti eksportuojamas iš Kaliningrado srities į Vokietiją ir Lenkiją, nėra didelis. Mums Baltijos šalyse atrodo, kad bus statoma didžiulė elektrinė, o Lenkijai, kurios poreikis piko metu – daugiau kaip 20 tūkst. megavatų, 2 tūkst. megavatų nėra daug. Taip pat ir Vokietijai.

“Veidas”: Ar vėliau pastatysimos Visagino jėgainės elektra būtų paklausi? Jau pasigirdo vertinimų, kad ji gali būti pastatyta ne 2018 m., o tik 2027-aisiais.

V.P.: Nemanau, kad Visagine pagaminta elektra neturėtų paklausos. Kol pastatytume, Elektrėnų elektrinė būtų ir fiziškai, ir morališkai pasenusi. Estijoje skalūnų deginimas bus ribojamas. Baltijos šalyse tikrai nebus elektros energijos pertekliaus, mes tik atkurtume energiją generuojančius galingumus.

Dėl pastatymo terminų galima samprotauti įvairiai, bet viską lemia sutartys su technologijų gamintojais. Daugiausiai laiko atima parengiamieji darbai. Manau, visai tikėtina, kad apie 2018-uosius vienas reaktorius galėtų pradėti veikti.