BFL

“Veidas”: Esate ne kartą įspėjusi TV3 televiziją, o praėjusią savaitę neetiška ją pripažino Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Kaip į analogišką verdiktą būtų reaguojama Vakarų demokratijos valstybėse?

Z.Z.: Dėl įstatymų pažeidimų pernai TV3 esu įspėjusi aštuonis kartus, šiemet – jau tris kartus. Visus tris šių metų įspėjimus TV apskundė teismui. Nepilnamečių apsaugos srityje dažniausiai ir tenka įspėti TV3, taip pat “Lietuvos rytą”.

Žurnalistų etikos inspektorius yra žmogaus teisių gynėjas etikos srityje, tad žiniasklaidos priemonės į mūsų įspėjimus su išsamiais paaiškinimais turėtų žiūrėti kaip į rekomendaciją to ateityje nedaryti. Situacija kiek gerėja, bet TV3 čia išimtis.

Vakarų Europos valstybėse tokių valstybinių institucijų kaip žurnalistų etikos inspektorius net nėra – užtenka žurnalistų savitvarkos institucijų. Taip, ir ten yra pažeidimų. Tačiau kitose šalyse net nėra nepilnamečių apsaugos įstatymo, nes ten savaime suprantama, kad tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, nepilnamečių asmens duomenys negali būti skelbiami.

“Veidas”: Seimui pateiktoje ataskaitoje perspėjote apie grėsmes, kad žurnalistai Lietuvoje tampa vis nelaisvesni. Kokios pagrindinės to priežastys?

Z.Z.: Kai laikraščius, žurnalus, elektroninę žiniasklaidą ima valdyti bankai, magnatai, slepiantys savo turtinius interesus, politines pažiūras ir ambicijas, visuomenei kyla grėsmė gauti vienpusišką arba – dar blogiau – kryptingai suformuotą, dozuotą ar kitaip apdorotą informaciją. Kyla grėsmės, kad gali būti varžomos žurnalistų laisvės užsiimti tiriamąja žurnalistika, jie gali būti verčiami rašyti, kas reikalinga leidėjui.

“Veidas”: Tačiau prie tokios situacijos prisidėjo ir tai, kad, skirtingai nei demokratiškose Europos šalyse, mokestine prasme Lietuvos žiniasklaida prilyginta batų fabrikui. Ar ir šia prasme neturime europėti?

Z.Z.: Iš tiesų naikinant lengvatas PVM, keičiant autorinių atlyginimų, socialinio draudimo mokesčių tvarką, nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes visuomenės informavimui. Atleista daug žurnalistų, sumažintos algos. Vis dėlto, manau, žurnalistai turi kaip galėdami išlaikyti nepriklausomumą ir laisvę. Juk jie kitus smerkia už įstatymų nesilaikymą, tad ir jiems patiems įstatymas turi būti viršenybė. Žinoma, “europėti” turi ir mokestinė našta žiniasklaidai. Tad tikiuosi, kaip žadėjo ir Prezidentė, bus peržiūrėtos PVM mokesčių lengvatos spaudai. Tendencijos, kai bankai pradeda vadovauti žurnalistams, nenormalios.