2014 Birželio 02

Trys Lietuvos Lietuvoje: statyti riboženklius ar vienyti?

veidas.lt

BFL

Dar neįgyvendinus politikų deklaruojamo siekio suvienyti dvi Lietuvas, vis akivaizdžiau, kad jos jau nebe dvi, o trys. Ką tai reiškia valstybės tolesnei raidai?

Jei Lietuvos prezidentą būtų rinkęs tik vadinamosios antrosios, į sėkmingųjų traukinį nepatekusios Lietuvos simbolis Didžiasalis, triuškinamai – 60 proc. prieš 37 proc. būtų laimėjęs socialdemokratas Zigmantas Balčytis. O Lietuvos delegacijoje Europos Parlamente vyrautų “tvarkiečiai” ir “darbiečiai”, kartu čia pelnę beveik pusę visų balsų. Visos valstybės rinkėjų lyderiais iškelti konservatoriai Didžiasalyje tesulaukė 7,4 proc. rėmėjų, o rinkimų sensacija tapusi Liberalų sąjunga – tik trečdalio to, ką pelnė visoje Lietuvoje.
Dar „aiškesni“ rezultatai būtų, jei rinkimai būtų vykę tik Šalčininkuose: čia nė nebūtų prireikę antrojo turo renkant prezidentą, nes jau pirmajame beveik 72 proc. balsų surinko Valdemaras Tomaševskis. Kai kuriose apylinkėse jis pirmavo net peržengdamas 90 proc., kitiems šešiems kandidatams tepalikdamas pasidalyti nepilnus 10 proc.
Po antrojo turo Šalčininkų „prezidentas“ – Z.Balčytis, net 85,1 proc. prieš 11,8 proc. sutriuškinęs D.Grybauskaitę, kuri, pavyzdžiui, Jašiūnų apylinkėje gavo vos 2,7 proc., nors net beveik 58 proc. valstybės piliečių nuomone, valstybei valdyti geriau tinka ji, o ne jos konkurentas. Dauguma Europos Parlamento delegacijos pagal Šalčininkų norą būtų V.Tomaševskio koalicijos, nes ši čia iškovojo tris ketvirtadalius balsų, o 5 proc. barjerą dar peržengė tik “darbiečiai” ir “tvarkiečiai”.
Bet jei prezidentą būtų rinkę tik trijų didžiųjų miestų gyventojai, į Europos Parlamentą važiuotų gal kokie keturi konservatoriai, trys liberalai, du socialdemokratai, po vieną “tvarkietį” ir “darbietį”.
Tad pagal rinkimų preferencijas, galima sakyti, turime jau nebe dvi, o tris Lietuvas. Be kita ko, ketvirtoji – emigrantai, nepaisant skirtingos jų socialinės padėties, net labiau nei didmiesčių Lietuva rėmė dešiniuosius ir D.Grybauskaitę. Tiesa, balsuoja tik nedidelė dalis emigrantų, vis dėlto skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad kuo stipriau materialiai stojiesi ant kojų, tuo mažiau tikimybės, kad iš jų išvers kairesniųjų ir populistų banga.
Tad kiek trijų Lietuvų pasirinkimas renkant prezidentą ir Europos Parlamentą koreliuoja su gyvenimo kokybe jose? Galų gale ar valstybės raidai būtų geriau, kad tos trys Lietuvos atsitvertų viena nuo kitos, ar kad vienytųsi?

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 222014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2014-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...