"Veido" archyvas

Tėvai ir uošviai gali išvesti iš proto lepindami vaikus, apiberdami juos dovanomis, o jus – neprašytais patarimais

Gal jūsų tėvai ir nori gero, tačiau tai netrukdo jiems nuodyti (ak, koks negražus žodis…) jūsų gyvenimo. O gal vis dėlto įmanoma priversti juos ir dievinti anūkėlį, ir laikytis jūsų taisyklių?

Močiutė, jei neserga, turi daug energijos. Tikrai. Ji gali nepailsdama lauke spardyti kamuolį ir net ant galvos pastovėti. Deja, taip pat nepailstamai ji gali sekioti paskui anūkėlį su lėkštute ir šaukštu, nors jis dešimtą kartą patvirtino, kad jau sotus… Močiutei giliai įkalta, kad maistas vaikui – gėris, ir jokie dukters žodžiai jai nedaro įspūdžio. Bręsta konfliktas? Bet jis subliūkšta nesprogęs – mat ant šaldytuvo durelių atsiranda iš žurnalo iškirptas gydytojo straipsnis apie vaikų mitybą ir racioną. Močiutė ir mama nepersimeta nė žodeliu, tačiau nuo tos dienos vaikučio niekas nebekemša it dešrelės…

Be abejonės – seneliai yra tikra Dievo dovana. Vaikams jie tampa ypatingais draugais, stiprėja šeimos tradicijų puoselėjimas, o jei jums pasisekė – dar ir gaunate nemokamą auklę, kuri myli vaikus ne ką mažiau nei jūs. Bet pripažinkite: tėvai ir uošviai gali išvesti iš proto lepindami vaikus, apiberdami juos dovanomis, o jus – neprašytais patarimais, kaip auginti mažuosius.

“Jie girdi, ką sakau, bet neklauso”

Kas už to slypi? Jūsų tėvams tiesiog be galo smagu leisti anūkams iki pusiaunakčio žiūrėti filmukus ar valgyti ledus pusryčiams. Kitaip tariant, jiems patinka būti “nusikaltimo bendrininkais”, nes tai žmones paprasčiausiai labai suartina. Be to, taisyklių laužymas – garantuotas būdas pelnyti mažylio simpatijas, ypač kai seneliams netenka susidurti su tokių savo poelgių pasekmėmis.

Ką daryti? Jei imsite siautėti dėl kiekvieno menkniekio, rizikuojate padėtį tik pabloginti. Tėvai ims jaustis vaiko gelbėtojais… Tad pataupykite kategorišką toną patiems svarbiausiems dalykams – vaiko saugumui (negalima kūdikio migdyti ant pilvuko, automobiliu važiuojame tik kėdutėje ir kt.), taip pat tiems, kurie kainuoja jums daug pastangų ar apsunkina gyvenimą, pvz., leidimas neiti miegoti įprastu laiku.

Kalbėkitės jokiu būdu ne viešai ir ne prie vaikų, valdykite emocijas. Pasakykite, kad džiaugiatės, kad jie pasiima anūką nakčiai, tačiau devintą jis jau privalo būti lovoje. Jei komendanto valandos ir toliau niekas nesilaiko, galite paskambinti iki jos likus pusvalandžiui ir pati liepti vaikams gultis. Taisyklių nesilaikantiems seneliams duokite suprasti, jog visada galite pasisamdyti žmogų, kuris jų laikysis (o juos kviesitės su anūku pabūti, kai pati būsite šalia).

Įmanomi ir kompromisai. Pvz., jei jums išėjus iš virtuvės močiutė apipila vaiko blynelius uogiene, sutarkite, kad jūsų namuose ji to nedarys, užtat jūs užsimerksite, kai svečiuodamiesi pas ją vaikai kaskart pateks į saldumynų fiestą.

“Jie amžinai kritikuoja mūsų auklėjimą”

Kas už to slypi? Seneliai irgi augino vaikus, todėl nėra ko stebėtis, jei jie laiko save tėvystės ekspertais – nesvarbu, ar kalbama apie puoduką, migdymą, ar apie drausmę. Nieko keista, kad tėvai mėgina jus pamokyti, jei, jų nuomone, jūs smarkiai klystate. Kita vertus, nuo tų laikų, kai buvote maži, labai daug kas pasikeitė…

Ką daryti? Pasakyti: “Ačiū už patarimą, mama” ir toliau elgtis, kaip išmanote. Juk nenorint pritarti, nebūtina nepritarti ar juolab susipykti. Galite duoti mamai paskaityti knygų ar žurnalų, kuriais vadovaujatės, o jai pasakyti: “Norėčiau, kad daugiau apie tai nebekalbėtume. Verčiau smagiai pabūkime kartu”. Jei situacija verčia pasiaiškinti, tai darykite tik su savo tėvais, o sutuoktinis – su savaisiais. Tai sveikiau visai šeimai.

Jei seneliai mėgina suabejoti jūsų sprendimais vaikų akivaizdoje (“Įdomu, kodėl jis dabar pat turi eiti miegelio?”), paprasčiausiai paaiškinkite, kad tokios namų taisyklės. Vaikus ramina žinojimas, kad mama ir tėtis čia vadovauja, nors seneliai ir vyresni. Jei kartą ryžtingai jiems pasipriešinsite, tikėtina, jie daugiau nedrįs kišti trigrašio.

“Jie lepina vaikus!”

Kas už to slypi? Pirkti dovanas seneliams – malonumas, ypač jei jie negalėjo sau to leisti, kai jūs buvote maži. Be to, negi paneigsite, kad aspimetinėjimas Kalėdų Seneliu kartą per savaitę – tiesiausias kelelis į vaiko širdį…

Ką daryti? Pasakykite mamai, kad per tas dovanas vaikai jau pamiršo, ką reiškia tiesiog džiaugtis atėjusia močiute. Šūksniai “Ką atnešei?” nereiškia, kad vaikai laukia būtent jos, o gal tik jos dovanų?

Beje, šioks toks palepinimas – puikus dalykas. Tačiau kai iš vaikų išgirsite, kodėl nenuperkate to ar ano kaip seneliai, – laikas imtis veiksmų. Yra ir tokių senelių, kurie per gimtadienį vaikui įteikia dovaną, kurios vertė prilygsta pusei jūsų algos. Tokiais atvejais teks pabūti griežtesniems ir įjungti išmonę, kuri tą griežtumą paslėptų. Pvz., galima pareikšti, kad nuo šiol dėl įdomumo gimtadienio dovanos turės būti teminės – seneliai gali padovanoti daiktą, kuris tilptų į batų dėžutę, nekainuotų daugiau nei šimtą litų ir prasidėtų ta pačia raide, kaip ir vaiko vardas. O seneliams pašnibždėkite, jog džiaugiatės, kad jie taip myli anūkus, bet prisiminimai vertingesni už dovanas. Kartais seneliai dėl tokio “vadovavimo” pabumba, laido sąmojus, kai vaikas ko nors prašo: “Reikia pasiklausti viršininkės – tavo mamytės”, bet galiausiai susitaiko.

“Jie išsirenka numylėtinius”

Kas už to slypi? Galbūt jūsų vyresnėlis jau visko daugiau moka už mažiuką ir yra seneliams įdomesnis, o gal ilgakasė dukrytė – vienintelė mergaitė berniukų šeimoje. Seneliai gali daugiau meilės rodyti jūsų sesers vaikams paprasčiausiai todėl, kad jie tiesiog toliau gyvena ir jų labiau pasiilgstama. Kad ir kaip ten būtų, nepamirškite vieno – dažniausiai favoritai pasirenkami nesąmoningai, seneliai to gali net nepripažinti, nors jums tai visiškai akivaizdu.

Ką daryti? Švelniai atkreipkite į nelygybę tėvų dėmesį. Sakykite: “Žinau, kad Elzė yra lipšnesnė, bet ir Agotėlė nori su jumis pažaisti”. Jei jie daugiau dėmesio rodo kitiems anūkams, pati galite nupirkti bilietus į cirką ir paprašyti senelių juos ten nuvesti. Jei ir toliau nesusipras, atsitraukite. Atminkite: šeimoje iškilus bėdai ar rimtam reikalui, visi pamirš, kas kieno favoritai…

“Jie visiškai nelanko anūkų”

Kas už to slypi? Pašėlęs šeimos su mažais vaikais ritmas – triukšmas, išmėtyti daiktai ir amžini zyzimai – gali vyresnius žmones gąsdinti (ir erzinti, jei jau visai atvirai). Beje, ar pagalvojote, kad seneliai nesiveržia į svečius, nes paprasčiausiai bijo jus apsunkinti?

Ką daryti? Jūsų kvietimai turi būti ne abstraktūs: “Kada nors galėtumėte ir užsukti”, o labai konkretūs: “Sekmadienį vienuoliktą laukiame svečiuose”. Norint prisivilioti tėvus, puikiai veikia gudrybė pripažinti juos kokios nors srities ekspertais ir prašyti pasidalyti patirtimi su anūkais. Pvz., gal anyta galėtų išmokyti anūkę kepti jos firminius sausainius, o sodininkas senelis – pasodinti kartu su ja gėlynėlį? Seneliams, kurie gyvena toli, galite netgi užsakyti bilietus – nušausite du zuikius: parodysite, kad jie yra laukiami, ir kartu užsitikrinsite, kad jie neužsibus per ilgai.

Jei negyvenate tame pačiame mieste, apsiginkluokite šiuolaikinėmis bendravimo priemonėmis – pvz., kompiuterine programa “Skype”. Kalbėtis per kamerą matant vaizdą mažiesiems kur kas įdomiau nei telefonu – tuomet jie išties kalba, o ne tik atsakinėja “taip” ir “ne”. Seneliai taip pat jaučiasi labiau dalyvaujantys vaiko gyvenime. Jei neskiria laiko juostos, su anūku kompiuteriu galite pliekti šachmatais, vis daugėja svetainių, kuriose kelios kartos gali žaisti lavinamuosius edukacinius žaidimus (jei mokate angliškai, išbandykite www.grandparentgames.com). Visagalis internetas įtraukia senelius į vaiko kasdienybę, padeda sužinoti jo mėgstamiausias knygeles ar filmukus, net jei juos skiria vandenynas.