Iš istorijos žinome, kad daug mūsų garsių žmonių mirė nuo neišgydoma laikytos tuberkuliozės (džiovos), tačiau tikriausiai nežinojome, kad apie 30 proc. ligonių anais laikais pasveikdavo ir be vaistų. Šiais laikais, tiksliai pagal gydytojo nurodymus vartodami vaistus, pasveiksta per 80 proc. ligonių. Tačiau ši liga klastinga, ir numojantiems į ją ranka dažniausiai gresia liūdnos pasekmės.

Tuberkuliozė yra lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Ši liga dažniausiai pažeidžia plaučius. Dalis medikų tuberkuliozę priskiria prie socialinių ligų (neva dažniausiai serga skurdžiai ar netvarkingai gyvenantieji), tačiau aš nuo tokio vertinimo susilaikau. Tuberkulioze serga ir gydytojai, ir teisininkai, ir pensininkai, ir jaunimas. Ši liga paliečia ir suaugusiuosius, ir vaikus.

Infekcijos šaltinis – atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus, kuris kosėdamas ir čiaudėdamas į aplinką paskleidžia daugybę mikobakterijų. Beje, mikobakterijų vienu ar kitu metu galima aptikti kiekvieno žmogaus organizme, mat jomis užsikrečia visi, tačiau tuberkulioze suserga tik 10 proc. užsikrėtusiųjų.

Labiausiai baimintasi, kad sunkmečiu šios ligos atvejų ypač padaugės, tačiau, laimė, taip neįvyko ir net pastebimas nedidelis ligos atoslūgis. 2008 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 1628 nauji tuberkuliozės atvejai, o per krizės įsismarkavimą 2009-aisiais užregistruoti 1444 nauji ligos atvejai. Taip pat sumažėjo ir mirštamumas nuo tuberkuliozės. 2008 m. nuo šios klastingos ligos mirė 306 žmonės, o 2009 m. anapilin iškeliavo 228 sirgusieji.

Kaip pažinti ligą

Žmonės dažnai teiraujasi, kaip jiems sužinoti, kad gali būti užsikrėtę tuberkulioze. Deja, ši liga neturi specifinių, tai yra tik jai vienai būdingų, simptomų, todėl iš pažiūros gali priminti kitas ligas. Ligonį vargina kosulys, silpnumas, prakaitavimas, kartais sumažėja kūno svoris, gali pakilti nedidelė temperatūra. Tačiau jei žmogus neturi temperatūros, dar nereiškia, kad yra visiškai sveikas. Panašiais kaip tuberkuliozės požymiais pasireiškia ir peršalimo ligos, plaučių uždegimas. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.

! Jei žmogus kosi ilgiau nei tris savaites, jis turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs reikalingus tyrimus ir, jei reikia, nukreips pas plaučių ligų specialistus, skirs gydymą. Užsitęsęs kosulys gali reikšti ir tai, kad žmogus serga tuberkulioze. Deja, į medikus sergantys tuberkulioze asmenys kreipiasi tik tuomet, kai atsikosi krauju. Tai gali reikšti, kad infekcija jau pažeidė kraujagysles ir plaučiuose yra žaizdų, tai yra plaučiai irsta.

Kas pagaus bėglį

Šią klastingą ligą įveikti pavyks tik tuo atveju, jei ligonis ir gydytojas glaudžiai bendradarbiaus. Tikra visuomenės rykštė – padažnėję tuberkuliozei gydyti skirtiems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejai. Vaistams atsparia tuberkulioze susergama, kai į organizmą patenka jiems atsparių mikobakterijų. Nors buvo pasirodę žinučių, kad Lietuvoje nepakanka vaistų šiai ligos formai įveikti, noriu nuraminti visuomenę: šiuo metu turime medikamentų, būtinų ir atspariai tuberkuliozei gydyti. Tačiau visuomet ir visiems pabrėžiu, kad norint, jog nesusiformuotų vaistams atspari tuberkuliozė, būtina laikytis trijų taisyklių:

• Negalima anksčiau laiko nutraukti gydymo kurso.
• Ligoniui turi būti skiriamos pakankamos vaisto dozės.
• Vaistus ligoniai privalo gerti reguliariai.

Antrasis punktas nesunkiai įgyvendinamas, nes vaistų dozes parenka medikai. Tačiau kaip ligonis laikysis pirmosios ir trečiosios taisyklių, priklauso tik nuo jo paties. Deja, dažnai pasitaiko, kad po mėnesio pasijutęs geriau ligonis liaujasi gerti vaistus ir pradingsta iš medikų akiračio. Tuo tarpu nei per mėnesį, nei per du nuo tuberkuliozės nepasveikstama.

Įprastos tuberkuliozės gydymas trunka šešis mėnesius, o vaistams atsparią tuberkuliozę gali tekti gydyti 24 mėnesius. Valstybei vieno tokio ligonio gydymas kainuoja apie 20 tūkst. litų. Tačiau tai dar ne didžiausia žala, kurią visiems mums padaro nevisiškai išsigydę ir atsparia tuberkuliozės forma susirgę pacientai. Jie gali užkrėsti, priklausomai nuo to, kokia ligos forma – atsparia ar ne serga, savo artimuosius ir kitus šalia esančius asmenis: bendradarbius, kaimynus.

Tuberkuliozei gydyti reikalingi vaistai skiriami nemokamai, tačiau jie geriami tik prižiūrint gydytojams. Atsižvelgiant į paciento gyvenamąją vietą, vaistai ligoniams išduodami artimiausioje poliklinikoje ar kaimo ambulatorijoje. Čia sergantieji privalo atvykti kasdien ir vaistus išgerti prižiūrint medikams. Neštis tablečių namo neleidžiama. Taip kontroliuojama, kad pacientai vaistus vartotų reguliariai ir per anksti nenutrauktų gydymo.

Laimė, pastaruoju metu gydymo nutraukimo atvejų sumažėjo. Kovoti su šia sunkia ir klastinga liga padeda visuomenės sveikatos centrai, kai kurios seniūnijos. Mat jei sergantysis girtauja, yra asocialus, įtikinti jį kasdien pasirodyti pas medikus išgerti vaistų gali tik gerai jį pažįstantys artimieji, vietos socialiniai darbuotojai. Gydytojai kartais tokių bėglių maldaute maldauja jų pačių ir visuomenės labui išsigydyti visiškai.

“Mes nesergam”

Gydytojai vis dar neretai susiduria su pacientų ir jų artimųjų priešiškumu, nenoru bendradarbiauti. Ligonis privalo nebijoti atversti savo gyvenimo puslapių, kad būtų išvengta nekaltų žmonių užkrėtimo. Antai nustatome tuberkulioze sergantį vaiką, paprašome tėvų bei kitų su vaiku bendravusių asmenų pasitikrinti sveikatą ir dažnai išgirstame priešišką: “Mes niekuo nesergame, mūsų tikrinti nereikia”. Argi žmonėms taip sunku atlikti tuberkulino mėginį? Dažnai tuberkulioze sergančios moterys nenori atskleisti tiesos apie savo gyvenimo partnerius. Kai klausiame, ar neįtaria, nuo ko galėjo užsikrėsti, atsako, kad nežino, ir nuo klausimo apie sutuoktinio sveikatą išsisuka tvirtindamos, jog gyvena vienos. Vėliau, tarkime, paaiškėja, kad turi neseniai iš įkalinimo vietos grįžusį sugyventinį. O dažnas iš įkalinimo vietos grįžęs asmuo šia liga serga ir jį reikia gydyti.

Jei tuberkulioze suserga asmuo iš tvarkingos šeimos, dažniausiai visus ištinka šokas, žmonės nustemba, ima spėlioti, iš kur šią ligą gavo ir kaip. O kai paprašome, kad visi šeimos nariai pasitikrintų sveikatą, atsako, kad “daugiau niekas neserga”. Tačiau tirdami, kodėl susirgo vaikas, neretai randame sergančius senelius ar tėvus.

Laimė, šiais laikais nebūtina savaitėmis laukti tyrimų atsakymo. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės taip ištobulėjo, kad laboratorijoje per dvi valandas galima ne tik išskirti tuberkuliozės mikobakteriją, bet ir nustatyti, kokiems medikamentams ji (ne)atspari.

Atvira ir neatvira

Daugiau kaip 95 proc. atvejų užsikrečiama per orą nuo kosinčio ar čiaudinčio atvira tuberkuliozės forma sergančio žmogaus. Net viena bakterija gali sužadinti infekciją. Jei kontaktas su sergančiuoju ypač glaudus, pavyzdžiui, gulint vienoje lovoje, bendraujant kavinėje ar valgykloje, mokykloje, darbe ar kelionėje, rizika užsikrėsti tuberkuliozės mikobakterijomis yra 25–50 proc. Maži vaikai nuo sergančių tėvų užsikrėsti gali 45–60 proc. atvejų, tačiau, kaip minėjau, ne visi užsikrėtusieji suserga. Greičiau suserga asmenys, kurių nusilpęs imunitetas, nevengiantys alkoholio, asocialūs asmenys, taip pat užsikrėtusieji ŽIV ar sergantys AIDS, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, neseniai persirgę kitomis sunkiomis ligomis, kol organizmo gynybinės galios nevisiškai atsikūrusios.

Pavojingiausi sergantieji atvira tuberkuliozės forma, tai yra tie asmenys, kurių skrepliuose mikroskopu aptinkama daug mikobakterijų. Uždara tuberkuliozės forma sergantys asmenys aplinkiniams ne tokie pavojingi, nes mikobakterijų jų organizme tiek mažai, kad “nepagauname”, tad ir į aplinką jų toks ligonis neišleidžia. Ligą tokiems asmenims galima įtarti ištyrus rentgenu ir pagal būdingus šiai ligai simptomus. Gydytis turi ir sergantieji uždara ligos forma.