Keli tūkstančiai maskviečių galėjo numirti liepą, neištvėrę anomalinės kaitros, o rugpjūtį liūdna statistika gali pasipildyti, antradienį pareiškė vienas Rusijos mokslininkas.

Daugiau kaip dešimt milijonų Maskvos gyventojų buvo priversti kęsti labai karštus orus, kurie atėjo į sostinę birželio pradžioje. Kartais oro temperatūra siekė 40 laipsnių Celsijaus.

Anomalinė kaitra Rusijoje sunaikino 30 proc. javų derliaus; mažiausiai 54 žmonės žuvo miškų gaisruose.

Rusijos mokslų akademijos Liaudies ūkio prognozavimo instituto aplinkos kokybės ir gyventojų sveikatos programavimo laboratorijos vadovas Borisas Revičius antradienį sakė, kad liepą Maskvoje mirė 5 840 žmonių daugiau nei per tą patį mėnesį prieš metus. Jis rėmėsi Maskvos civilinės metrikacijos biuro duomenimis.

“Tai buvo visiškai prognozuojama situacija, – sakė B.Revičius spaudos konferencijoje. – Savo kaltę matau tik tą, kad nurodžiau per mažus duomenis (apie mirtingumą) karščių pradžioje”.

Pasak B.Revičiaus, Valstybinis statistikos komitetas turi paskelbti savo mirtingumo nuo kaitros statistiką maždaug rugpjūčio 20 dieną. Rugpjūčio mėnesio mirtingumo duomenys bus paskelbti rugsėjį.

Nutraukdamas valdžios tylėjimą dėl anomalinės kaitros ir miškų gaisrų sukelto smogo, tarsi antklode apgaubusio Maskvą liepos pabaigoje, rugpjūčio 9 dieną sostinės sveikatos apsaugos departamento vadovas Andrejus Selcovskis pripažino, kad daugiausia dėl karštų orų mirčių skaičius beveik padvigubėjo iki 700 aukų per parą.