BFL

Tyrimų rezultatai, konstatuojantys prasčiausią Lietuvos vaikų padėtį Europoje, pasikeis tik keičiantis tėvų atsakomybės suvokimui, sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas Stasys Šedbaras.

Vaikų gynimo dienos išvakarėse Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs S. Šedbaras tvirtino, kad per 50 metų okupacijos buvo deformuotas tėvų suvokimas apie dalyvavimą vaikų gyvenime, todėl nemaža dalis žmonių įsitikinę, jog vaikus auklėti turi valstybė.

“Mūsų vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje, tokią išvadą, deja, daro tarptautiniai stebėtojai, ir tai verčia galvoti, kaip situaciją pakeisti. Man atrodo, kad Lietuvoje nuo nepriklausomybės susikūrimo didžiajai daliai tėvų, deja, nesusiformavo atsakomybės už vaiką, už vaiko ugdymą vidinis supratimas”, – sakė S. Šedbaras.

“Mes daug kalbame apie vaikus, apie pagalbą jiems, apie jų teisių apsaugą, bet turime brautis į tėvų sąmonę, į tėvų supratimą, kuris tikrai buvo deformuotas per 50 okupacijos metų, kada vaikas nori nenori buvo paimamas spaliukų, pionierių, komjaunuolių, po to partijos globon, ir nelabai ką tėvai galėjo padaryti”, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Vertindamas vaikų apsaugai skirtą teisinę bazę, S. Šedbaras sakė, kad nors galima galvoti apie kai kurių teisės aktų tobulinimą, dažniausiai pasirodo, jog “šlubuoja teisės aktų taikymas”. Jis minėjo atvejus, kai nepavykstama net įgyvendinti su vaikais susijusių teismų sprendimų, pavyzdžiui, dėl globos ar gyvenamosios vietos nustatymo.

Dar viena skaudi problema, pasak S. Šedbaro, esanti emigracija, kai tėvai, išvažiavę uždarbiauti, vaikus palieka senelių, giminaičių ar net svetimų žmonių globai. Toks elgesys, komiteto vadovo vertinimu, tik dar kartą įrodo, jog tėvai nesuvokia savo atsakomybės ir pareigų vaikams.

“Neretas modelis, ypač mažesniųjų miestų, kai vaikai – Lietuvoje, tėvai uždarbiauja užsienyje. Kas tada užsiima vaikais? Seneliai, kiti giminaičiai. Man teko asmeniškai susidurti su atveju, kai visiškai svetimi žmonės, tai gerai, kad geri žmonės, bet tai nėra tas ryšys, vaiko dvasinės būsenos suvokimas, kokį gali atlikti tėvai. Ir taip iš kartos į kartą perduodamas požiūris į vaikų ir tėvų santykius, į tėvų pareigą, ir vėl tai yra tėvų požiūris į savo vaikus, kai galima palikti, išvažiuoti savaitėms, mėnesiams ir nedalyvauti, nesirūpinti, galbūt pinigėlių atsiunčiant, bet ne visuomet to pakanka”, – kalbėjo S. Šedbaras.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė irgi pabrėžė, kad didžiausia problema – tėvų dėmesio vaikams trūkumas – ar jie išvažiavę į užsienį, ar, kad ir gyvenantys po vienu stogu, bet tiesiog nerandantys laiko pabendrauti su vaikais.

“Jei vaikui trūksta suaugusiojo dėmesio, mamos, tėčio dėmesio, paprastai tas vaikas yra nelaimingas”, – sakė E. Žiobienė.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė tvirtino, kad vaikų padėtis Lietuvoje “nėra baisiausia, bet yra sričių, kurios tikrai kelia nerimą”.

Tarnybos vadovė minėjo tyrimų rezultatus, kurie rodo, jog apie 50 proc. vaikų arba patys mušėsi, arba buvo mušami, taip pat, anot jos, esame nepralenkiami patyčių srityje, kur daugiau kaip 70 proc. vaikų nurodo, kad per pastaruosius du mėnesius iš jų buvo tyčiojamasi.

Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF prieš porą metų yra paskelbęs tyrimo duomenis, kad Lietuvoje tėvai savo vaikams per parą teskiria septynias minutes dėmesio, o vaikai – nelaimingiausi Europoje. Tyrimas buvo atliktas 29 valstybėse ir Lietuva jame pagal bendrus rezultatus užima 28 vietą, žemiau buvo Malta, kuri UNICEF pateikė neišsamią informaciją.