Bevizio režimo sutartys – lyg ekonominis rodiklis: iš jų kiekio galima spręsti apie valstybės ekonominį išsivystymą, tarptautinės bendruomenės pripažinimą, patikimumą ir prestižą.

Pasaulis kasmet tampa vis atviresnis. Sienos nyksta. Turistams vis paprasčiau nuvykti kad ir į tolimiausią kampelį. Dabar dėl bevizio režimo tariasi ir anksčiau nedraugiškos ar net priešiškos šalys. Galiausiai bevizio režimo sutartis sudaro ištisi regionai.

Visi supranta, kad tokios sutartys – tai papildomos pajamos iš atvykstamojo turizmo, glaudesnis šalių bendradarbiavimas ir pagaliau tarptautinis pripažinimas.

Rugpjūčio pabaigoje atviriausių (vizų požiūriu) pasaulio šalių reitingą sudariusios kompanijos “Henley & Partners” analitikai tikina, kad bevizis režimas reiškia ne tik paprastesnį ir pigesnį būdą turistams keliauti. “Uždara šalis praranda turistus, o jos piliečių irgi niekas nenori įsileisti. Be to, tai reiškia, kad valstybė neatitinka kažkokių reikalavimų – pradedant techniniais klausimais ir baigiant saugumu ar patikimumu”, – pabrėžia kompanijos atstovai.

Štai ne taip seniai dėl paprastesnės turistinių vizų išdavimo tvarkos po labai ilgų derybų sutarė JAV ir Europos Sąjunga, o analitikai tai įvardijo kaip svarbų žingsnį siekiant didesnio Europos ir JAV pasitikėjimo visomis prasmėmis.

Gegužę ES savo vartus atvėrė Balkanų šalių turistams: vizų nebereikia į ES šalis vykstantiems Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos turistams. Taip siekta padidinti stabilumą Balkanuose ir palengvinti šalių kelią narystės Bendrijoje link.
Susitarti dėl bevizio režimo šiemet pavyko net Artimųjų Rytų regiono šalims. Pirmiausia dėl to vasarį sutarė Turkija ir Libanas. Vėliau panašūs susitarimai pasirašyti tarp Turkijos ir Sirijos bei Turkijos ir Jordanijos.

Tikimasi, kad tai padidins ne tik šio regiono turistų srautą, bet ir sustiprins visų šalių ekonomiką, mat bevizį režimą paprastai lydi ir didesnės eksporto bei importo apimtys.

Ne veltui dabar viso pasaulio žvilgsniai krypsta į Rusiją ir ES – dvi prekybos partneres, kurių santykius vis temdo tai vienokie, tai kitokie politiniai nesutarimai. Tad dabar visiems įdomu, kada tarp jų bus sutarta dėl bevizio režimo. Tam koją vis pakiša ES veikianti vienos valstybės veto teisė, kuria naudojasi (ir už tai sulaukia nemažai kritikos) Baltijos šalys, įskaitant ir Lietuvą.

Tačiau galima neabejoti: anksčiau ar vėliau kompromisas vis tiek bus rastas. Juk beveik kiekviename Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo, premjero Vladimiro Putino, užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ar kitų aukštų Rusijos pareigūnų susitikime su ES ar šiai Bendrijai priklausančių valstybių atstovais keliamas būtent vizų klausimas.

Mažiausiai suvaržyti – britai

Jau minėto “Henley & Partners” sudaryto sąrašo duomenimis, britų turistai be jokių apribojimų gali nuvykti į 166 pasaulio valstybes. “Apskritai pastebime, kad turtingos ir intensyvius prekybinius santykius palaikančios šalys, ypač jeigu jos demokratiškos, o nusikalstamumas jose menkas, turi kur kas daugiau laisvės”, – pastebi tyrėjai.

Juk ne veltui žodis “turistas” dažnam asocijuojasi, tarkime, jei ne su britu, tai su pagyvenusiu japonu. Ši turtinga ir ekonomiškai išsivysčiusi šalis ne veltui gali didžiuotis, kad jos gyventojai bene aktyviausiai keliauja po pasaulį, mat yra viena mažiausiai vizų apribotų valstybių pasaulyje.

Lietuva šiuo požiūriu negali per daug puikuotis: mūsų šalies piliečiai be vizų gali keliauti į 92 pasaulio valstybes. Nors tai gerokai daugiau bevizio režimo sutarčių, nei jų yra sudariusi, tarkime, Rusija ar Pietų Afrikos Respublika, vis dėlto jų mes turime mažiau nei kitos ES šalys – Vokietija, Italija, Prancūzija, kurių gyventojai turistiniais tikslais be vizų gali vykti į daugiau nei 160 šalių.

Analitikai tai aiškina ne tik diplomatų nelankstumu ar šalies jaunumu, bet ir tuo, kad mūsų valstybė ne visur laikoma patikima. “Labiausiai suvaržyti tų šalių piliečiai, kuriose vykdomos represijos ar vyksta karas. Tarkime, Pietų Korėja suvaržyta gerokai mažiau nei Šiaurės Korėja, Honkongas toli lenkia ekonomiškai išsivysčiusią, bet griežto režimo Kiniją ir panašiai”, – apibendrina analitikai.