BFL

Turkai sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose, kuriuose trečią kadenciją iš eilės siekia laimėti islamiškų šaknų turinti valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP).

Dauguma apklausų rengėjų tikisi, kad AKP, kurios pozicijas sustiprino šalies ekonominis stabilumas, pasieks lengvą pergalę ir neteks tik labai nedidelės balsų dalies, palyginti su 47 proc. 2007-ųjų rinkimuose gautų balsų.

Maždaug 73 mln. gyventojų turinčioje Turkijoje rinkėjų yra daugiau kaip 50 milijonų. Jie sekmadienį gali balsuoti beveik 200 tūkst. rinkimų apylinkių.

“Mano balsas atitenka AKP – už tarnavimą mums … Dabar galiu eiti į bet kokią ligoninę ir man nebereikia laukti eilėse”, – sakė 40 metų krautuvininkas Aydinas (Aidinas).

Jis kalbėjo vienoje mokykloje Stambulo Uskudaro rajone, kur stiprios AKP pozicijos ir kur didelė minia laukė, kol savo balsą atiduos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

Paskutinė rinkimų apylinkė bus uždaryta 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku, o preliminarūs 550 vietų parlamento rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti po 18 val. Grinvičo laiku, bet pareigūnai paprastai leidžia žiniasklaidai apytikrius rezultatus paskelbti anksčiau.

Apklausų rengėjai prognozuoja, kad AKP laimės 45-50 proc. balsų.

57 metų charizmatiško premjero R. T. Erdogano populiarumą iš esmės lėmė puiki šalies ekonomikos būklė.

Turkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010 metais augo įspūdingus 8,9 proc. – sparčiau nei vyko pasaulinis atsigavimas, o nuo 2002-ųjų, kai R. T.  Erdogano vadovaujama AKP partija atėjo į valdžią, BVP vienam gyventojui padvigubėjo.

Rinkimų kampanija vyko be didelio entuziazmo, bet pastaruoju metu buvo sukelti keli pigūs skandalai, tarp jų – skandalas dėl sekso įrašo, privertęs prieš rinkimus atsistatydinti dešimt Nacionalistinės veiksmo partijos (MHP) narių.

Slapta nufilmuoti keturių MHP narių nesantuokiniai nuotykiai buvo paviešinti internete ir partijoje sukėlė didelį triukšmą.

Pagrindinė sekmadienio balsavimo problema yra tai, kiek vietų laimės AKP – liberali uždrausto islamistų judėjimo atšaka. Jai reikia didelės persvaros parlamente, kad galėtų pakeisti konstituciją.

Tačiau R. T. Erdogano pažadas priimti liberalesnę konstituciją buvo sutiktas su abejonėmis, nes jis atsisakė nurodyti, kokių reformų prireiks pereinant prie prezidentinės sistemos ir jam turbūt liekant aukščiausiame valstybės poste.

R. T. Erdoganas, kuris vienu metu buvo Europos Sąjungos reikalautų demokratinių reformų varomoji jėga, sukėlė įtarimų dėl savo būsimo kelio, nes pradėjo demonstruoti vis didesnę netoleranciją kritikai, nuolat užsipulti žiniasklaidą ir plačiau vartoti religinę retoriką.

AKP siekia turėti mažiausiai 330 iš 550 vietų parlamente – tai sudarytų sąlygas partijai priimti konstitucijos pataisas be kitų partijų paramos ir teikti naująjį tekstą referendumui.

Dviejų trečdalių dauguma – 367 vietos – sudarytų sąlygas priimti konstitucijos pataisas vienašališkai.

Pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP), kuriai vadovauja populiarus naujasis pirmininkas Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlus), per rinkimų kampaniją žadėjo demokratines reformas ir teigė, kad AKP verčia Turkiją “policine valstybe”.

CHP rinkėjai prie balsadėžių reiškė panašias abejones.

“Užtenka. Mums jau gana bauginimų. Noriu šalies, kurioje galėčiau gyventi be baimės”, – turtingame Ankaros rajone Čankajoje sakė penktą dešimtį metų einanti mokytoja Meryem (Merjem).

Apklausų organizatoriai sako, kad CHP turi galimybę padidinti savo balsų skaičių nuo 20 iki beveik 30 proc. ir taip padėti sutrukdyti AKP gauti didelę persvarą.

Kurdų taikos ir demokratijos partijos remiami, bet nepriklausomais įsiregistravę kandidatai, kurie tokiu būdu siekė apeiti nustatytą “slenkstį”, savo turimų vietų skaičių parlamente turėtų padidinti nuo 20 iki galbūt 30.