AFP

Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pažadėjo siekti kompromiso su opozicija, kai jo partija triuškinama persvara laimėjo parlamento rinkimus, tačiau pritrūko vietų iki absoliučios daugumos, reikalingos šalies konstitucijai pakeisti.

Kaip rodo neoficialūs rezultatai, islamiškas šaknis turinti Teisingumo ir plėtros partija (AKP) per sekmadienį vykusius rinkimus surinko 49,9 proc. balsų.

AKP per šiuos rinkimus pasiekė iki šiol geriausią rezultatą ir tapo pirmąja partija Turkijoje, likusią vadovauti trečiai kadencijai iš eilės ir netgi padidinusiai savo populiarumą.

Tačiau nuo 2002 metų Turkijai vadovaujančiai AKP pritrūko keturių mandatų 550 vietų parlamente, kad įgytų 330 deputatų daugumą ir galėtų imtis esminio konstitucijos pertvarkymo, nesikreipdama pagalbos į kitas partijas.

“Žmonės… pasiuntė mums žinią, jog nauja konstitucija turėtų būti kuriama bendru sutarimu, konsultacijose ir derybose”, – R. T. Erdoganas sekmadienio vakarą sakė pergalės kalboje iš AKP būstinės balkono Ankaroje.

“Mes neužversime savo durų ir kreipsimės į opoziciją”, – pridūrė jis.

Nauja liberali konstitucija Turkijoje, kuri siekia įstoti į Europos Sąjungą (ES), turėtų pakeisti šiuo metu galiojantį pagrindinį šalies įstatymą – 1980 metais įvykdyto karinio perversmo palikimą. Šis žingsnis buvo vienas iš svarbiausių AKP priešrinkiminių pažadų, nors R. T. Erdoganas atsisakė išsamiau paaiškinti, kokias pataisas ketinama priimti.

Pagrindinė opozicijos jėga – centro kairioji Respublikonų liaudies partija (CHP) – per šiuos rinkimus liko antroji, surinkusi 25,9 balsų ir užsitikrinusi 135 vietas parlamente. Trečioje vietoje atsidūrė Nacionalistinė veiksmo partija (MHP), gavusi 13 proc. balsų ir 53 vietas.

Savo pozicijas taip pat smarkiai sustiprino Kurdų taikos ir demokratijos partija (BDP): jos atstovai, kurie rinkimuose dalyvavo kaip nepriklausomi kandidatai, šalyje surinko daugiau negu 10 proc. balsų, reikalingų patekti į parlamentą. Šios partijos deputatų padaugės nuo 20 iki 36.

BDP palaikymas gali būti itin svarbus kuriant naują konstituciją, kurioje, pasak šios partijos, kurdai turi būti pripažįstami atskira bendruomene, užtikrinant jos autonomiją.

R. T. Erdohanui gresia didelis konfliktas su kurdais: kalinamas šios etninės bendruomenės sukilėlių lyderis Abdullah Ocalanas (Abdula Odžalanas) pažadėjo, kad po rinkimų “atsivers pragaras”, jeigu nepastovūs vyriausybės pareigūnų kontaktai su juo neperaugs į rimtas derybas.

Tuo tarpu Turkijos dienraščiai šlovino R. T. Erdogano pergalę.

Liberaliojo sparno dienraštis “Radikal” premjerą praminė balsadėžių meistru, o vyriausybės politiką palaikantis laikraštis “Sabah” skelbė: “Pirmyn, šeimininke!”

Abu dienraščiai perfrazavo R. T. Erdogano pasisakymus per rinkimų kampaniją, kad įgijęs teisę vadovauti vyriausybei trečiąjį kartą taptų “meistru”, nes esą ankstesnes dvi buvo “mokinys” ir “brigadininkas”.

Tačiau kai kurie apžvalgininkai reiškė abejones dėl premjero kalbų apie dialogą, atkreipdami dėmesį į jo didėjantį nepakantumą kritikai ir autoritarines tendencijas, nors susitaikymo pažadai buvo skelbiami ir anksčiau.

“Jeigu ministras pirmininkas nori vadovauti šiai šaliai taikoje, jis turėtų žinoti ir niekada neužmiršti, jog yra kiti 50 procentų, – rašo dienraščio “Hurriyet” apžvalgininkas Mehmetas Yilmazas (Mechmetas Jilmazas). – Ar premjeras pajėgs susitaikyti su mintimi, jog esama žmonių, kurie galvoja ne kaip jis?”

Turkijoje šiuo metu kalinami dešimtys žurnalistų, o AKP oponentams taip pat kelia nerimą palaipsniui griežtinama interneto ir alkoholio pardavimo kontrolė bei precedento neturinti opozicijos narius kompromituojančios vaizdo ir garso įrašų viešinimo banga, prie kurios, kaip daugelis mano, pridėjusi rankas AKP.

Tuo tarpu R. T. Erdoganas savo pergalės kalboje stengėsi išsklaidyti šiuos nuogąstavimus.

“Niekas neturėtų abejoti, kad (ginti) tiek už mus balsavusių, tiek nebalsavusių gyvenimo būdą, tikėjimą ir vertybes man bus garbės reikalas”, – pabrėžė jis.