Prabėgo dar vieni metai ir vėl peržvelgiame Lietuvoje registruotus ir lietuvių valdomus verslus. Tradiciškai pirma apžvelgsime ekonominę aplinką pasaulyje, nuo kurios stipriai priklauso verslo sėkmė Lietuvoje, nes esame daug eksportuojanti valstybė.

Dideliam verslui natūralu eiti į užsienį, nes Lietuvoje rinka vis mažėja, juk mažėja gyventojų.
Praėjusį komentarą užbaigėme tuo, kad 2012-ieji turėjo parodyti, kaip mūsų turtuoliai pasiruošė politinei ES ir fiskalinei pasaulio braškėjimo turbulencijai. Reikia pripažinti, kad didelio braškėjimo nebuvo.
Praėjusių metų akcentu tikriausiai reikia laikyti vyraujančias palūkanų normas ir infliacijos lūkesčius, kurie yra verslo vertinimo gravitacijos jėga. Paprastai investuotojai daugina metinį pelną iš daugiklio, kuris parodo, per kiek metų investicija atsipirks, taip nustatydami įmonės akcijų vertę. Visada kyla klausimas, ar visada bus taip, kaip pastaraisiais metais, ir atsakymas beveik visada būna, kad ne.
Kitas dažnai kylantis klausimas, ką dauginti: grynąjį pelną, pelną prieš mokesčius ar pelną prieš mokesčius ir palūkanų išlaidas. Tai priklauso nuo kiekvieno individualaus investuotojo padėties, rizikos tolerancijos, suvokiamos pinigų kainos ir pan. Taigi tai labiau menas nei mokslas.
Taigi, kai palūkanos yra didelės, daugikliai linkę mažėti, ir atvirkščiai. Šiuo metu palūkanos yra istoriškai žemiausiame taške, nors per pastarąjį mėnesį rinka neigiamai sureagavo į centrinių bankų priminimą, kad jie kažkada turės parduoti į atvirą rinką turimus valstybių vertybinius popierius, ir palūkanos pakilo. Kaip kažkada sakė vienas garsiausių investuotojų Benjaminas Grahamas, rinka yra keistas žmogėnas – vieną dieną jis optimistiškai nusiteikęs, o kitą ne.
Centriniai bankai nieko naujo nepasakė. Greičiausiai jie norėjo patikrinti atsigavimo tvarumą. Atsakymas aiškus – sunku prognozuoti, kur būtų akcijų kainos ir palūkanos, jeigu ne pinigų spausdinimas ir dideli valstybių deficitai. Čia derėtų pabrėžti, kad kalbama apie tokias „safe heaven“ valstybes, kaip JAV ar Vokietija, o jos ir užsako orą.
Lietuvos ir Baltijos šalių akcijų rinka per metus paaugo beveik 25 proc. ir tai padarė gana stabiliai, be didelių korekcijų. “S&P 500″ indeksas, atspindintis JAV akcijų rinką (ir kartu globalinę situaciją, nes didžiausios JAV įmonės veikia visame pasaulyje), taip pat pakilo panašiai ir yra aukščiausiame visų laikų taške, neatsižvelgus į infliacijos poveikį.
Praėjusių metų baimė dėl PIGS šalių niekaip neatsispindi akcijų kursų grafikuose. Šių šalių finansai iš esmės nepasikeitė, tačiau rinkos nusiramino, kad visagalės valstybės ir centriniai bankai bet kokiu atveju situaciją suvaldys.
Nekilnojamojo turto (NT) srityje taip pat pastebimi judesiai. Štai ir Lietuvoje komerciniai bankai vienas po kito skelbia apie per pirmąjį pusmetį stipriai išaugusias naujų būsto paskolų apimtis (DNB banke – 58 proc., “Danske Bank” – 51 proc.). Bankų pranešimuose skelbiama, kad žmonės yra sukaupę didesnius nuosavus įnašus ir nebenori daug skolintis iš bankų. Tai, be abejo, labai sveikas požiūris, patvirtinantis, kad rinka vis dar kovoja paskutinį, Lehmano karą.
Gana tradicinis investavimo būdas – indėlis banke – apskritai atrodo visiškai neperspektyvus, nes už 1 proc. mažesnės metinės palūkanos mažos rizikos banke dažnam nebeatperka net tokiam bankui per metus sumokamų komisinių mokesčių vertės. Todėl esama vertinimų, jog akcijų kursai ir NT rinkos aktyvumas didėja dėl to, kad žmonės nežino, kur daugiau investuoti, kur dėti tuos „prispausdintus pinigus“. Tačiau čia reikėtų prisiminti, kad įvykstant kiekvienam sandoriui grynųjų pinigų kiekis nepasikeičia, – jie tiesiog pereina iš vienų rankų į kitas. Kainas gali keisti pinigų perėjimo iš rankų į rankas greitis, lemiamas besikeičiančio emocinio klimato.
Viskas nėra taip paprasta, egzistuoja daug nematomų niuansų, kurių visų neįmanoma suprasti arba juo labiau – numatyti. Esame pasaulyje, kuriame drugelio sparnelių plazdėjimas viename Žemės taške gali sukelti audrą kitame.
Tokioje aplinkoje, be abejo, Lietuvos turtingiausių žmonių verslo vertės irgi nuosaikiai kilo. Kilo netgi tada, kai pajamos ar pelnas mažėjo, nes galime daryti prielaidą, kad dėl įsivyravusio, gal ir apgaulingo, ramumo daugikliai šiek tiek augo.
Mes tikrai nepretenduojame skelbti, kad šis sąrašas yra išsamus ar tikslus, nes tikslumas vertinant verslo vertę yra labai apgaulingas ir dažnai slypi žiūrovo akyje. Kai žiūrovų daug, tada kažkokią nuomonę atskleidžia vidurkis – akcijų indeksas.