Per politinį ciklą tarp ankstesnių ir šį vasarį vykusių savivaldybių rinkimų daugelis didesniųjų partijų deklaruoja pagausinusios savo narių būrį. “Tvarkiečių” padaugėjo net 8,7 tūkst., o socialdemokratų partiją papildė  4 tūkst. Tiesa, narių gausėjimas nėra tiesiogiai susijęs su populiarumu tarp rinkėjų: “tvarkiečiai” ne tik nepadidino turėtų mandatų savivaldybių tarybose skaičiaus, bet netgi jų prarado – iš turėtų 168 išsaugojo 155.

Beje, net nedidelio populiarumo visuomenėje sulaukusios partijos tikina turinčios per tūkstantį narių, pavyzdžiui, Žemaičių partija Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaravo turinti 1363 narius, Tautos prisikėlimo – 1155 narius.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas toms politinėms partijoms, kurių narių sąraše nėra daugiau kaip tūkstančio narių, gali būti inicijuojama likvidavimo procedūra. Tačiau pagal dabar galiojančius įstatymus tai daroma tik tuomet, jei pati politinė partija kreiptųsi į Juridinių asmenų registrą su prašymu ją likviduoti. Valstybė inicijuoti neveikiančios politinės partijos likvidavimo dabar realiai negali, todėl teisingumo ministras Remigijus Šimašius nutarė siūlyti nustatyti aiškią neveikiančių partijų likvidavimo procedūrą. Jo manymu, politinėje arenoje turi nelikti “mirusių” partijų, kad jų egzistavimas neklaidintų visuomenės, o registruose nebūtų kaupiama klaidinga informacija.

Siūloma, kad Juridinių asmenų registras, nesikreipdamas į teismą, galėtų inicijuoti partijos likvidavimą, jei ši dvejus metus iš eilės nepateiktų Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų. Šiemet Teisingumo ministerijai iki kovo 1 d. savo narių sąrašų nepateikė dešimt iš trylikos tai padaryti privalėjusių partijų. Iš trijų pateikusiųjų, dviejų partijų sąrašai neatitiko keliamų reikalavimų.

Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 politinių partijų, tačiau savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik kiek daugiau nei pusė – 23. Keturios partijos šiuo metu jau yra likviduojamos.