P.Thomsenas ir D.Velkouleskou / "Scanpix" nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Pagal vos neįgyvendintą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planą Europa šią vasarą būtų patyrusi naują finansinę ir politinę krizę. Laimingo atsitiktinumo ir „WikiLeaks“ dėka sąmokslas buvo atskleistas, tačiau tarptautiniu skandalu netapo – jį gerokai nustelbė „Panamos dokumentai“.

„Viena iš problemų, susijusių su nuolat Europą ištinkančiomis ekonominėmis ir socialinėmis krizėmis, yra ta, kad šios krizės daugeliu atvejų būna kažkieno iš anksto suplanuotos ir sukeltos tyčia“, – rašo portalas zerohedge.com.

Prieš mėnesį tai patvirtino buvęs Anglijos ban­ko („Bank of England“) vadovas Mervynas Kin­gas, pareiškęs, kad „Europos ekonomikos de­presija yra tyčia ES elito priimtų politinių spren­dimų rezultatas“. Tą patį dar 2008 m. yra sa­kęs ir AIG banko strategas Bernardas Connolly.

Arba nurašote skolas Graikijai, arba TVF traukiasi iš Graikijos gelbėjimo programos.

Šį kartą ES krizę panoro sukelti TVF – tai galima suprasti iš „WikiLeaks“ paskelbto telekonferencijos tarp dviejų TVF pareigūnų išrašo. Kovo 19-osios pasišnekučiavimas tarp Poulo Thomseno, vadovaujančio TVF Europos padaliniui, ir Delios Velkouleskou, kuri yra TVF misijos Graikijoje vadovė, įspūdingas. Jo esmė – su­kelti Graikijoje nemokumo krizę ir, pasinaudojus šiuo argumentu, priversti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel palengvinti Graikijai skolų naštą.

TVF atstovai tariasi, kaip ir kada pateiks ultimatumą Vokietijos kanclerei ir ką jai sakys, kad skambėtų įtikinamai: „Arba nurašote skolas Graikijai, arba TVF traukiasi iš Graikijos gelbėjimo programos.“ Tai reiškia, kad vietoj vadinamosios „troikos“ (trejeto), kurią dabar sudaro TVF, Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB), liktų „dvoika“. O tai – jau rimta kreditų krizė.

Prisiminkime, kad po daug mėnesių trukusių derybų šis trejetas praėjusiais metais susitarė dėl 86 mlrd. eurų gelbėjimo paketo. Mainais į tai grai­kai sutiko dar labiau susiveržti diržus, pavyzdžiui, apkarpyti pensijas bei įgyvendinti daug re­for­mų. Trejetas prižiūri, kaip Graikija laikosi savo įsi­pareigojimų, ir dalimis išmoka paramą. Jei iš gel­bėjimo programos administravimo pasitrauktų TVF, Atėnus kontroliuotų tik ES institucijos.

„Bloomberg“ tai vadina „krizės su­kėlimo Graikijoje ir situacijos Europoje destabilizavimo plano svarstymu“.

„Financial Times“ primena, kad Vokietijos par­lamentas jau yra perspėjęs kanclerę, jog su tuo nesutiktų: jei Graikijos skolą administruotų tik ES institucijos, Vokietijos parlamentarai blokuotų naujų paskolų išdavimą. Bingo! Kaip tik to TVF ir reikia!

Nutekintame pokalbyje TVF atstovai sako, jog „reikalinga neišvengiamos finansinės katastrofos grėsmė, kad kiti žaidėjai sutiktų su tokiomis priemonėmis, kaip tolesnis graikų pensijų mažinimas.“ „Bloomberg“ tai vadina „krizės su­kėlimo Graikijoje ir situacijos Europoje destabilizavimo plano svarstymu“.

„Žiūrėkite, ponia Merkel, jūs susiduriate su dilema, kai turite nuspręsti, kas pavojingiau – tęsti be TVF ar sumažinti skolą ir taip sulaikyti fondą. Ar Bundestagas nepaklaus, kur TVF?“ – repetuoja P.Thomsenas.

Nutekintame pokalbyje TVF atstovai svarsto, jog Graikijos skolų klausimą iš vietos galėtų išjudinti tik rimtas „įvykis“, ir diskutuoja, kad jis galėtų įvykti apie birželio 23-iąją, kai Didžiojoje Bri­tanijoje vyks referendumas dėl išstojimo iš ES.

Graikija – sąmokslininkė?

Bent jau Graikijoje šios naujienos niekam ne­praslydo pro ausis. „Graikijos vyriausybė pareika­lavo TVF paaiškinti, ar noras stumti šalį į ne­mokumą prieš pat Britanijos referendumą yra ofi­ciali fondo pozicija“, – „Financial Times“ ci­tuoja Olgą Gerovasili, graikų vyriausybės atstovę.

Na, o TVF atstovai „WikiLeaks“ nutekinto pokalbio iš viso beveik nekomentuoja ir aiškina, esą naudos TVF siekiąs ne sau, o Graikijai. „Jau anksčiau pareiškėme, kad, fondo nuomone, Graikijai norint pasiekti tvarų augimą reikalingas reformų bei skolos sumažinimo derinys. O pasirinktos reformos bei užsibrėžti rodikliai turi būti parenkami remiantis patikimomis prielaidomis“, – teigiama TVF po paviešintų pokalbių išplatintame pranešime.

Pasaulio žiniasklaida į naujausią „Wiki­Leaks“ istoriją reaguoja irgi labai santūriai.

O štai TVF vadovė Christine Lagarde apsiriboja tik savo vardu pasirašytu viešu laišku Grai­kijos premjerui Alexiui Tsiprui, kuriame atkreipia dėmesį, kad Graikijos jautrumas – pernelyg di­delis, o progresas įgyvendinant reformas – ge­rokai per menkas.

Pasaulio žiniasklaida į naujausią „Wiki­Leaks“ istoriją reaguoja irgi labai santūriai, dažniausiai apsiribodama subtiliais pastebėjimais, esą TVF rengiasi spausti A.Merkel. Tik vienas kitas nepriklausomas analitikas leidžia sau tiesmukus pareiškimus, esą TVF buvo sučiuptas pla­nuojantis nusikaltimą.

Tokia reakcija labai stebėtis neverta. Viena vertus, TVF – pernelyg įtakingas, kad dviejų ne pačių svarbiausių jo padalinių vadovų pasikalbėjimas sužlugdytų reputaciją. Juolab kad TVF yra atlaikęs ir rimtesnius smūgius savo įvaizdžiui, pavyzdžiui, niekas jau nebeprisimena labai neskaniai kvepėjusios istorijos su TVF vadovu Dominique’u Straussu-Kahnu.

Be to, ir nusikaltimas šiuo atveju labai jau miglotas, o advokatai pasakytų, kad ir gerokai „pritemptas“. Tad belieka skaičių kalba, įrodanti, kad Graikija šiai organizacijai yra tarsi aukso kasykla, o dėl tokio pajamų šaltinio TVF gali sau leisti suplanuoti ir vieną kitą regioninę krizę.

Pirmiausia – TVF iš Graikijos nuo 2010 m. jau užsidirbo apie 2,5 mlrd. eurų pelno. O jeigu Graikija su TVF atsiskaitys visiškai, iki 2024 m. pelnas išaugs iki 4,3 mlrd. eurų.

Tad visiškai suprantama, jog TVF labai norėtų Graikijai palengvinti kitų paskolų naštą, kad ši, lengviau atsikvėpusi, toliau skolintųsi ir mokėtų palūkanas ne kitiems kreditoriams, o TVF.

Kiek iš to naudos Graikijai (ne gyventojams – Graikijos politikos elitui), vien palūkanoms kasmet išleidžiančiai šimtus milijonų eurų, keblus klausimas. Tačiau jos pasipiktinimas TVF ketinimais sukelti šalyje dirbtinę nemokumo krizę gali būti gerokai apsimestinis. Mat Graikijos valdžia su savo kreditoriais palaiko savotiškus pogrindinius ryšius, pagrįstus abipuse nauda ir ne visada sąžiningais užkulisiniais susitarimais. Ir svarbiausias vaidmuo čia tenka „Goldman Sachs“.

Jei kas primiršote, „Goldman Sachs“ – tai toks Volstrito gigantas, kuris po Europą ištikusios finansų krizės buvo tapęs kone keiksmažodžiu ir finansinių kataklizmų sinonimu.

Klausite, kaip susiję TVF, Graikija ir „Gold­man Sachs“? Viskas painiau negu dabar pasaulį drebinančioje Panamos byloje.

„Goldman Sachs“ vairuoja politiką

Buvęs Graikijos premjeras Lucas Papademas, buvęs JAV rezervų banko vadovas Henry Paul­se­nas ir dabartinis „Bank of England“ vadovas ka­na­dietis Markas Carney – visi susiję su „Goldman Sachs“. Visi trys yra buvę šio Volstrito giganto ban­kininkai ir ėję ten aukštas pareigas. Po Vols­tritą sudrebinusios krizės jie pasistengė gauti pri­ėjimą prie politinių sprendimų ir toliau kaupti milijonus, tik jau kitomis priemonėmis.

Britų leidinys „The Inde­pendent“ teigia, kad iš esmės visi technokratai, po krizės formavę fiskalinę politiką Grai­kijoje, Vokietijoje, Italijoje, Bel­gijoje, Prancūzijoje ir Di­džio­joje Britanijoje, yra iš „Gold­man Sachs“. Netgi ECB va­dovas Mario Draghi buvo „Gol­dman Sachs International“ vykdomasis direktorius.

Ironiška, tačiau JAV prezidentas Barackas Obama, užsimojęs apvalyti JAV finansų elitą nuo abejotinos reputacijos vyrukų, puikiai tikusių ankstesniam prezidentui, H.Paul­seną JAV rezervų banko vadovo pozicijoje pakeitė Timu Geithneriu. Tačiau ir šis – iš tos pačios šutvės, mat būtent jis pasistengė, kad „Goldman Sachs“ būtų skirta 14 mlrd. dolerių iš sumos, turėjusios atitekti draudimo bendrovei AIG.

Bet grįžkime į dar ankstesnius laikus. Du au­toriai Pam ir Russas Martensai savo pernai vasarą paskelbtoje publikacijoje teigia, kad būtent kompanija „Goldman Sachs“ Graikijai sudarė sąlygas nuslėpti tikrąjį savo skolų mastą, suteikdama jai puikų įrankį – kreditų defolto svopus, arba, kalbant žmonių kalba, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius. Šis slaptas Graikijos ir „Goldman Sachs“ planas Grai­kijai visų pirma padėjo atitikti euro zonos valstybėms keliamus reikalavimus. Tačiau kartu ėmė pūstis ir skolų burbulas – „Goldman Sachs“ pa­dė­jo Graikijai pasidvigubinti turėtas skolas per abejotinus sandorius derivatyvais (tokios išvestinės finansinės priemonės). Kol galiausiai šis burbulas sprogo, sukeldamas krizę visame žemyne.

Kaip manote, kas buvo žmogus, stovėjęs Grai­ki­jos centrinio banko priešakyje tuo metu, kai bu­vo derinamas planas su „Goldman Sachs“? Ogi L.Papademas, puikusis Graikijos ekonomistas, 2011-aisiais neilgam tapęs Grai­kijos premjeru, bet spėjęs per tą laiką vėl sutvarkyti kelis reikalus, šįsyk – su TVF.

Turbūt neverta diskutuoti apie tai, kad Grai­kija daugelį metų gyveno (ir tebegyvena) ne pa­gal kišenę ir kad jai tikrai reikėjo imtis diržų verži­mosi politikos. Tačiau L.Papademas, Grai­kijoje su­žibęs kaip griežtų reformų šalininkas ir kirtęs an­tausį plevėsoms populistams, buvo kaip tik tas as­muo, kuris prieš keliolika metų sudarė visas są­lygas graikams lėbauti iš skolintų pinigų. Šį kartą jo pastangos apkarpyti graikų am­bicijas atrodė kaip atsidavimo sa­vo šaliai viršūnė, tačiau akylesni ana­litikai atkreipia dėmesį, kad L.Pa­pa­demas, viena ranka mažindamas Graikijos išlaidas kasdienėms reikmėms, kita ranka derino naujų TVF paskolų Graikijai portfelį. O vadinamoji „troika“ vėliau jį pagyrė už puikiai suvaldytą situaciją.

Dabar padėtis analogiška: Grai­kija ir TVF daro viską, kad srauni skolų upė nebūtų užtvenkta. Jei tam reikalinga viena kita krizė Eu­ro­poje, kodėl gi ne? Graikija prie to pripratusi, o TVF – nė motais: jis visada pradeda ir laimi.