Vos spėję susitikti, mažų vaikų tėveliai pirmiausia puola girtis, ką kurio jau daro – sėdi, ropoja ar vaikšto. Vieni pučiasi, kad jų atžalos jau kalba sakiniais, o kiti sumišę tyli, mat jų jau greitai trejų sulauksiantis mažylis vis dar šneka “paukščių” kalba. Kodėl?

Kuris tėvelis ar mamytė nenori, kad jų mažylis būtų pats šauniausias ir viską darytų geriau ir greičiau už kitus? Bet ne visų vaikų raida yra vienoda: vienų ji ankstesnė, kitų – vėlesnė. Ypač tėveliai laukia, kada mažylis prašneks, nes ne tik nori greičiau susikalbėti su mažuoju, bet ir įsitikinti, kad jam viskas gerai.

Kodėl jis neprabyla?

Viena tokių tylos įžadų priežasčių – nėra būtinybės kalbėti. Jeigu mažylis ko nors nori – rodo į tą daiktą pirštu ir mykia. Dažnai tėveliai iš karto puola vykdyti mažojo užgaidas. Kam tada vaikui stengtis, jeigu jį ir taip visi supranta? Tad geriau apsimeskite, kad nesuprantate mažojo gestų, nepulkite ištiesto pirštuko kryptimi, o vardykite daiktus, kurių galbūt mažius nori: “Spintelės durys? Kamuoliukas? Puodelis?”

Kita priežastis gali būti nepalankūs veiksniai nėštumo, gimdymo metu ir pirmaisiais gyvenimo metais: traumos, vaistų vartojimas, įvairios infekcijos, per greitas arba atvirkščiai – užsitęsęs gimdymas, paveldimos ligos. Visa tai gali sutrikdyti mažylio vystymąsi. Jeigu mažasis pradėjo vėliau laikyti galvytę, sėdėti, stovėti, guguoti ir vaikščioti – tikėtina, kad vėliau pradės ir kalbėti. Tik ištyręs mažylį pediatras patars, kaip pašalinti kalbos sutrikimo problemas, prireikus nusiųs pas psichologą ar logopedą.

Dažnai vėliau pradeda kalbėti ir vaikai, augantys dvikalbėse šeimose. Kol vaikas neišmoksta gimtosios kalbos, jam sunku išmokti kitą. Tačiau tai nėra taisyklė.

Nieko gera nežadantys ženklai

Kaip sužinoti, kad vaikui reikia specialisto pagalbos? Į ką tėveliai turėtų atkreipti dėmesį?

Iki metukų

• Mažylio kalbos organai turi tam tikrų ypatumų: viršutinė lūpa iš vidaus priaugusi prie dantenų, per trumpas liežuvio pasaitėlis, tada liežuvis visai nepakyla aukštyn arba jį keliant aukštyn šis įgyja širdelės formą. Taip pat didelis nejudrus liežuvis.
• Sutrikęs raumenų tonusas – raumenys arba įtempti, arba atvirkščiai – suglebę.

1–2 metukai

• Mažylis nepasako nė vieno sąmoningo žodžio.
• Vaikas nesupranta tėvelių prašymų ir nereaguoja į savo vardą.
• Kalbėdamas visai nenaudoja mimikos ir gestų.
• Mažylis nesupranta kalbos, jeigu nemato pokalbininko lūpų.

2–3 metukai

• Mažylis kalba “paukščių” kalba, kurios nesupranta net tėvai.
• Vaikas tik kartoja žodžius, daro dideles pauzes.

Daug kas priklauso nuo tėvų

Kuo daugiau skirkite dėmesio ką tik gimusiam kūdikiui. Emocinis ryšys su mama pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra sėkmingo mažylio vystymosi pagrindas. Kuo daugiau mama pasakoja mažyliui viską, kas dedasi aplinkui, tuo geriau ir greičiau jis vystysis.

Su vaiku kalbėkite lėtai ir aiškiai, kad jis spėtų įsisąmoninti išgirstą informaciją. Neverta mažylio galvelės apkrauti sudėtingais žodžiais, su jais geriau kalbėkite paprastai.

Plėskite vaiko žodyną – rodydami katytę sakykite: “Maža balta pūkuota katytė”.

Dainuokite vaikui daineles ir skaitykite eilėraščius. Raginkite jį dainuoti kartu su jumis.
Nuo šešių mėnesių skaitykite mažyliui knygeles su paveikslėliais (kiekvieną dieną prieš miegą, kad tai taptų rutina – jei skaitysite tik kartą per mėnesį, didelės naudos nebus).

Kartu su mažyliu maivykitės prieš veidrodį: išpūskite žandukus, aplaižykite lūpas, čiaksėkite liežuviu, išsiviepkite tiek, kiek galite – visa tai padeda vystytis mimikos ir liežuvio raumenims. Tačiau tokia sausa mankšta mažiesiems paprastai greit atsibosta. Atsigręžkime į tautosaką, žaidinkime vaikus, kaip mus žaidino mamos ir močiutės: “Kur joji, Jonai?”, “Katu, katu katutes” ir kt. Ritmikai lavinti naudokime įvairias skaičiuotes, pvz.: “Šoko kiškis per virvutę ir įkrito į balutę”. Mokykime pirštukinių žaidimų, kad kuo labiau lavėtų smulkioji motorika – tai tiesiogiai susiję su kalbos lavėjimu. Kvėpavimo lavinimui tiks pūtimo pratimėliai: malūnėlių, švilpynių, plunksnų, dūdelių pūtimas.

Skatinkite mažylio aktyvumą ir savarankiškumą, nes bet koks perdėtas rūpinimasis mažyliu stabdo jo vystymąsi.