Kaip rodo JAV ir Rusijos mokslininkų atliktas tyrimas, didžiausias pasaulyje atlyginimas mokamas Kanados universitetų dėstytojams. Iš viso Bostono koledžo Tarptautinio aukštojo mokslo centro ir Maskvoje veikiančios Nacionalinio tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos mokslininkai išanalizavo 28 valstybių aukštojo mokslo sistemas ir įvertino dėstytojų gaunamas algas, atsižvelgdami į perkamosios galios indeksą.

Tyrimas atskleidė įdomybių

Jei dėstytojų algos būtų vertinamos tik atsižvelgiant į jų absoliutų dydį, tai akivaizdu, kad daugiausiai uždirbančiųjų sąraše dominuotų išimtinai Vakarų mokslininkai. O kai atlyginimai vertinami pagal perkamosios galios indeksą, atsižvelgiant į tai, kiek skirtingose šalyse kainuoja panašios prekės ir paslaugos, paliekama vietos ir tokioms valstybėms, kuriose atlyginimai yra santykinai nedideli, tačiau lygiai taip pat nedidelės ir pragyvenimo išlaidos.
Atliekant tyrimą buvo analizuojami tik valstybiniuose universitetuose dirbančių dėstytojų atlyginimai. Privatūs universitetai sudaro tik menką dalį žemyninės Europos aukštojo mokslo sistemos. O štai JAV padėtis yra šiek tiek kitokia, ir privačių universitetų, gebančių mokėti itin didelius atlyginimus, neįtraukimas lėmė tai, kad ši šalis pagal dėstytojų algas nusileido ne tik Kanadai, bet ir Italijai, Indijai bei Pietų Afrikos Respublikai.
Be to, tyrimas apėmė tik visu etatu universitete dirbančius dėstytojus. Visa tai itin svarbu, nes vis daugiau mokslininkų aukštosiose mokyklose yra įdarbinami pagal trumpalaikius kontraktus. Tokia praktika, kuri jau anksčiau buvo populiari JAV, itin plinta ir Europoje. Pagal trumpalaikius kontraktus pasamdytiems dėstytojams mokama tik už valandų, praleistų auditorijoje, skaičių, jie netenka kitų privilegijų, būdingų visu etatu dirbantiems mokslininkams. Organizacijos „New Faculty Majority“, siekiančios pagerinti ne visu etatu JAV dirbančių dėstytojų padėtį, vadovė Maria Maisto teigia, kad už trijų kreditų vertės kursą pagal kontraktą dirbantis dėstytojas vidutiniškai gauna 2,5 tūkst. dolerių. Jam nėra mokama už pasirengimo valandas ir studentų darbų vertinimą. „Nuo to kenčia tik studentai“, – teigia M.Maisto.
Tad įvertinus visu etatu universitete dėstančių mokslininkų atlyginimus ir perskaičiavus juos atsižvelgiant į perkamosios galios indeksą pirmoje vietoje atsidūrė Kanada. Čia dėstytojo vidutinė alga siekia 7196 JAV dolerius. Pradedančiojo dėstytojo vidutinė alga Kanadoje yra 5733, o profesoriaus – 9485 doleriai. Nuo 2001 iki 2009 metų universitetų dėstytojų atlyginimai išaugo 46 proc., o tai yra kone trimis kartais daugiau nei vidutinė to laikotarpio infliacija, siekusi 16 proc. Dauguma Kanados dėstytojų yra susibūrę į galingas profesines sąjungas, atstovaujančias jų interesams.
JAV vidutinis dėstytojo atlyginimas yra 6054 doleriai. Pradedančiųjų dėstytojų algos vidurkis čia siekia 4950 dolerių, o aukščiausios kvalifikacijos profesorių – 7358 dolerius. Pagal aukščiausios kvalifikacijos dėstytojų atlyginimus JAV atsilieka ne tik nuo Kanados, bet ir nuo Italijos, kurioje vidutinė profesoriaus alga siekia 9118 dolerių, Pietų Afrikos Respublikos (9330 dol.), Saudo Arabijos (8524 dol.), Didžiosios Britanijos (8369 dol.), Malaizijos (7864 dol.), Australijos (7449 dol.) ir Indijos (7443 dol.).

Dėstytojai vertinami ne visur

O štai blogiausia padėtis yra Kinijoje, kur karjerą pradedantis akademikas gali tikėtis vos 259 dolerius siekiančios vidutinės algos. Geresnį atlyginimą gauna netgi tokių šalių, kaip Armėnija ar Etiopija, pradedantieji dėstytojai. Armėnijoje tokių akademikų vidutinis atlyginimas siekia 405, Etiopijoje – 864 dolerius.
Tiesa, kai kalbama apie Kiniją, verta priminti šioje šalyje egzistuojančią milžinišką prarają tarp didžiausią ir mažiausią atlyginimą gaunančių dėstytojų. Siekdami prisivilioti geriausius užsienio dėstytojus ar susigrąžinti namo perspektyviausius kinų akademikus, geriausi Kinijos universitetai negaili didžiulių sumų, o eiliniai dėstytojai verčiasi sunkiai ir yra priversti uždarbiauti papildomai.
Pasak vieno iš studijos autorių Grigorijaus Andriuščiako, įdomi padėtis susiklosčiusi Etiopijoje. Nors vidutinė dėstytojo alga, siekianti 1207 dolerius, lemia tai, kad tarp 28 valstybių Etiopija yra ketvirta nuo galo, vidutinis akademiko atlyginimas čia net 23 kartus didesnis nei bendrasis šalies vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui. JAV, Australijoje ar Vokietijoje, kur, studijos duomenimis, vis daugiau jaunų ir perspektyvių specialistų renkasi karjerą verslo, o ne akademinėje srityje, vidutinis dėstytojo atlyginimas tik dukart didesnis nei BVP, tenkantis vienam gyventojui. Visa tai, pasak G.Andriuščiako, rodo, kad Etiopija labai vertina savo akademikus.
To nepasakysi apie Rusiją. Vidutinis dėstytojo atlyginimas šioje šalyje sudaro vos 60 proc. vienam gyventojui tenkančio BVP. „Rusijos vyriausybė nori sužinoti, kodėl ji nesugeba išlaikyti šalyje geriausių savo mokslininkų. Atsakymas paprastas – nepakankama alga“, – teigia Kanadoje veikiančios aukštojo mokslo tyrimų grupės „Higher Education Strategy Associates“ atstovas Alexas Usheris.
Ir Rusija nėra vienintelė šalis, susidurianti su panašiomis problemomis. Štai Kazachstane dėstytojai uždirba vos pusę tiek, kiek kitose srityse įsidarbinę asmenys, turintys panašų išsilavinimą. Be to, studijos autoriai perspėja, kad tokioms šalims, kaip Japonija, Vokietija, Izraelis ar JAV, ateityje bus itin sunku į valstybines aukštąsias mokyklas prisivilioti kvalifikuotų jaunų specialistų, jei nebus pakeltas pradedančiųjų dėstytojų atlygis.
Vienas studijos autorių Philipas Altbachas, išleidęs knygą „Profesūros apmokėjimas“, teigia, kad visas valstybes galima santykinai suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į tai, kokios algos yra mokamos dėstytojams. Į pirmąją grupę patektų tokios šalys, kaip Australija, Kanada, Nyderlandai, Saudo Arabija, JAV. Būtent šios šalys daugiausiai pasipelno pritraukdamos geriausių specialistų iš užsienio valstybių. O tokios tyrime dalyvavusios šalys, kaip Armėnija, Etiopija, Izraelis ar Nigerija, labiausiai kenčia nuo vadinamojo protų nutekėjimo, nes jauni perspektyvūs mokslininkai išvyksta ieškodami geresnių karjeros sąlygų. Tiesa, šios šalys pastaruoju metu ėmėsi įgyvendinti keletą programų, kuriomis siekiama geriausius dėstytojus išlaikyti gimtinėje.
Įdomi padėtis yra Pietų Afrikos Respublikoje. Pabrėžiama, jog ši valstybė patiria nemenkų nuostolių dėl to, kad dalis geriausių dėstytojų mielai išvyksta daryti karjeros kuriame nors turtingesniame užsienio anglakalbiame universitete. Tačiau ši šalis geba prisivilioti geriausių specialistų iš kitų Afrikos valstybių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.