Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų galvoja, kad turtinga senatve jie pasirūpins patys.

Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo sistemos (SoDra) galimybėmis padaryti tai tiki tik vienas iš aštuonių žmonių.
2011 m. lapkričio 7 d., Vilnius. Tik 12 proc. 25-40 metų amžiaus Lietuvos gyventojų mano, jog senatvėje pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis bus valstybės mokama pensija, parodė „Compensa Life Vienna Insurance Group SE” Lietuvos filialo užsakymu atlikta viešosios nuomonės apklausa.
57 proc. apklaustųjų pasiryžę savo finansine gerove senatvėje pasirūpinti patys, o 16 nuošimčių apklausos dalyvių teigė nežinantys, kas jais pasirūpins senatvėje.
14 proc. vidutinio mažiau Lietuvos gyventojų senatvėje tikisi sulaukti artimųjų ir giminaičių finansinės paramos, o likę – vienas procentas – tikino rasiantys kitokių pragyvenimo šaltinių.
„Šlūbčiojanti valstybinė pensijų sistema, neramių žinių apie pasaulio ir Lietuvos ekonomiką ir perspektyvas gausa, skatina žmones ieškoti būdų patiems pasirūpinti savo ateitimi”, – teigia „Compensa Life Vienna Insurance Group SE” Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius.
Anot jo, tokius tyrimo rezultatus netiesiogiai patvirtina ir daugiau kaip 400 tūkstančių siekiantis apsidraudusiųjų gyvybės draudimu skaičius. Dar daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų yra sudarę pensijų kaupimo sutartis.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad labiausiai savo galimybėmis patiems apsirūpinti senatvėje tiki vilniečiai – tai padaryti planuoja net du iš trijų vidutinio amžiaus sostinės gyventojų. Tuo tarpu kauniečiai, klaipėdiečiai, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai tikisi sulaukti finansinės paramos iš savo šeimos.
Tyrimas atskleidė, kad su valstybine pensija daugiausiai vilčių sieja švietimo ir mokslo darbuotojai (19 proc.), o mažiausiai – dirbantys transporto ir logistikos sektoriuje (7 proc.). Su SoDros išmokomis pajamas senatvėje taip pat sieja vos kas dešimtas valstybės tarnautojas ar sveikatos priežiūros specialistas.
Kitos tyrimo išvados
Moterys, beveik dvigubai dažniau nei vyrai (18 proc. prieš 10 proc.), senatvėje tikisi senatvėje sulaukti finansinės artimųjų paramos.
Jaunesni gyventojai prasčiau vertina SoDros galimybes senatvėje aprūpinti juos finansiškai nei vyresni. Su valstybės mokama pensija savo ateitį sieja tik 9 proc. 25-30 metų amžiaus piliečių, tuo tarpu tarp 36-40 metų amžiaus asmenų šis skaičius siekia 18 proc.
Nevedę asmenys ir šeimos be vaikų labiau linkę finansinę padėtį senatvėje sieti su galimybe apsirūpinti patiems. Taip pat kaip ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
Dabartiniai bedarbiai labiau tiki SoDros galimybėmis aprūpinti juos senatvėje nei dirbantys.
Lietuvos gyventojų finansinių lūkesčių senatvėje tyrimas atliktas internetu apklausus tūkstantį 25-40 metų amžiaus gyventojų. Gyventojų apklausą šių metų rugpjūčio 8-17 dienomis atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat LT”.