Širšės
Ne vieną šiltąjį sezoną kovoję su gyventojus puolančiomis širšėmis, vapsvomis ar bitėmis, šiemet ugniagesiai to nedarys. Tad ieškantiesiems pagalbos nuo vabzdžių antpuolių teks gerokai paploninti pinigines, rašo “Lietuvos žinios”.
Ugniagesiai gelbėtojai nuo šiol gaudys tik į vaikų darželius, mokyklas, ligonines ar kitas panašias įstaigas patekusius bičių, širšių ir vapsvų spiečius. Vaikyti gyvenamųjų namų pastogėse, sienų plyšiuose, balkonuose, sodo bendrijų medžiuose ar krūmuose susispietusių ir žmonėms pavojų keliančių vabzdžių pareigūnai nevažiuos. Tokį spendimą priėmė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), nutaręs, kad vabzdžių gaudymas – ne ugniagesių rūpestis. Į bėdą pateksiantiems gyventojams siūloma ieškotis specializuotos pagalbos.
PAGD Incidentų valdymo skyriaus viršininkas Evaldas Tamašauskas dienraščiui sakė, kad gaudyti vabzdžių ugniagesiai net neturi teisės, nes tai daryti draudžia prieš keletą metų priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Pagal jį gaudyti minėtus vabzdžius gali tik turintieji šiam darbui reikalingas licencijas. Ugniagesiai gelbėtojai neturi ne tik licencijų, bet ir specialios įrangos. Tačiau 2008 metais ugniagesiai gaudyti pavojų keliančių vabzdžių vyko net 800 kartų, pernai registruota 400 tokių išvykimų.
E.Tamašauskas teigė, jog prieš informuodamas visuomenę, kad ugniagesiai nebevyks gaudyti bičių, širšių ir vapsvų, PAGD surinko informaciją, kas krašto savivaldybėse yra pasirengęs suteikti pagalbą vabzdžių užkluptiems žmonėms. Duomenys buvo pateikti bendrojo pagalbos telefono 112 tarnyboms.
Dienraščiui paskambinus bendrojo pagalbos centro Panevėžyje telefonu, buvo pranešta, kad dėl vabzdžių atakų reikėtų kreiptis į Panevėžio bitininkų draugiją. Jos pirmininkas Alfonsas Rutkauskas, klausiamas, ar neatlygintinai suteiktų reikiamą pagalbą, atšovė: “Tikrai ne!” Jis teigė, kad ankstesniais metais Panevėžio bitininkai geranoriškai talkino ugniagesiams, bet darė tai jų pačių nuvežti į įvykio vietą. “Laikai pasikeitė. Abejoju, ar savo transportu kas nors iš bitininkų važiuotų gaudyti vabzdžių”, – sakė A.Rutkauskas.
Pasidomėjus padėtimi Klaipėdoje, bendruoju pagalbos telefonu atsiliepusi moteris apskritai atsisakė nurodyti, kur kreiptis užpuolus vabzdžiams. Ji tegalėjo duoti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininko Kastyčio Gedmino telefoną. Tačiau ir jis potencialių gelbėtojų telefonų nepasakė paaiškinęs, kad kalbinti juos beviltiška, nes šie už dyką nedirba. “Kaip matote, gelbėjimasis nuo vabzdžių – pačių užpultųjų rūpestis”, – konstatavo K.Gedminas.
Tauragės apskrityje vabzdžius gaudo tik Šilalėje įsikūrusios bendrovės “Rudagys” darbuotojai. Šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vytautas Pečiulis dienraščiui teigė, kad pagalbą suteiktų už atitinkamą užmokestį, į kurį būtų įtrauktos ir kelionės išlaidos. “Pernai vieno tauragiškio garaže širšes išgaudėme už 80 litų, tiek pat kainavo pagauti krūme įsimetusį vabzdžių spiečių”, – sakė jis.
Panašiai kalbėjo Šiauliuose įsikūrusios bendrovės “Šiaulių dezinfektorių brigada” epidemiologė Onutė Strimienė. “Jau pernai ugniagesiai vabzdžių užpultiesiems dalijo mūsų telefono numerį, sulaukėme daug skambučių, bet už dyką naikinti vabzdžių nevažinėjome”, – pabrėžė ji.