"Veido" archyvas

Lietuvai pranašaujama lipimo iš duobės tempų lyderės pozicija visoje ES, tačiau lyderystę lemia ne tik mūsų šalies ūkio atsigavimas, bet ir tai, kad lipame iš vienos giliausių duobių, sako Lietuvos ekonomikos perspektyvų apžvalgą pristačiusio DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka. “Mūsų augimas – nuo labai žemos palyginamosios bazės, bet išlaikyti aukštus augimo tempus – tikras iššūkis”, – tvirtina ekspertė. Sparčiausius BVP palyginamosiomis kainomis pokyčius šiais metais Europos Komisija prognozuoja Lietuvai (5 proc.) ir jos kaimynėms Estijai (4,9 proc.) ir Lenkijai (4 proc.), tik latviams kuklesnį – 3,3 proc. augimą.

Tačiau, kaip teigia J.Rojaka, pagal vienam gyventojui tenkantį BVP Lietuva vis dar smarkiai atsilieka ir nuo estų, ir nuo lenkų. “Estų augimas grindžiamas ne pramonės gamyba, o paslaugų eksportu, o jo didžioji dalis atėjo kartu su investicijomis iš Suomijos, kuriai krizė smogė ne taip smarkiai”, – aiškina J.Rojaka.

Lietuvoje didžiausiu ūkio sektoriumi pernai vėl tapo apdirbamoji pramonė, aplenkusi vidaus prekybą. DnB NORD grupės vyriausiosios ekonomistės manymu, Lietuvos apdirbamoji pramonė ir krizės sąlygomis patvirtino savo gebėjimus, pastovumą, išlaikė turėtus ilgalaikius ryšius su tiekėjais ir užsakovais, net praplėtė ryšių geografiją.

Pavyzdžiui, tekstilė turi labai neblogas perspektyvas, bet ne konkuruodama su masine gamyba, o išskirtiniais kokybiškais gaminiais, kurie pagal kainos ir kokybės santykį gali būti patrauklūs išsivysčiusių Europos šalių pirkėjams.
Šiemet DnB NORD banko ekspertai prognozuoja, kad apdirbamosios pramonės indėlis į Lietuvos ekonomikos augimą išliks, tačiau po truputį turėtų vėl užleisti vietą ir atsigaunančiai vidaus paklausai. Kol kas apdirbamosios pramonės ir eksporto rodikliai dabar daugiau stabilizuojasi aukštame lygyje, bet neauga. Lietuvos ūkio atsigavimo pagrindinio variklio eksporto atsigavimas 2010 m. buvo labai spartus, palyginti su nedidele lyginamąja baze 2009 m., bet šiemet kilimo trajektorija po truputį silpnėja.