Scanpix

Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas, mat ekspertai jau beveik neabejoja, kad dujos iki naujo šildymo sezono pradžios brangs mažiausiai 30 proc. Bliūkšta premjero Andriaus Kubiliaus ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadai dar šiemet išsiderėti iš Rusijos dujų milžinės “Gazprom” bent 15 proc. mažesnes dujų kainas. Iš antraeilių pareigūnų sudaryta derybų grupė bei jai premjero suformuluota “kieta” derybų pozicija nedavė apčiuopiamų rezultatų. Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad, iš anksto užėmusi kategorišką poziciją, Lietuva neturėjo jokių galimybių išsiderėti mažesnę gamtinių dujų kainą. “Matau, kaip kitos šalys sunkiai derasi dėl dujų kainos formulės peržiūrėjimo, aukščiausiu lygiu kalbasi su premjeru Vladimiru Putinu, bet Rusija nelabai leidžiasi į derybas. Todėl nelabai tikiu, kad Lietuva ką nors gali pasiekti. Dujų kaina auga ir rudenį dar augs”, – nedvejojo V. Jankauskas. “Juodžiausias scenarijus pildosi”. LIETUVOS ŽINIOS

“Gazprom” greičiausiai turės atsikratyti Lietuvos dujotiekių ne iki kitų metų kovo, kaip siūlė Vyriausybė, o iki 2013-ųjų vidurio. Taip pasiūlė Seimo Ekonomikos komitetas. Pagal Europos Komisijos direktyvą, dujų tiekėjas negali valdyti pagrindinių šalies dujotiekių, kaip yra Lietuvoje: čia dujas parduodantis “Gazprom” turi nemažą dalį jas skirstančių “Lietuvos dujų” akcijų. Seimo Ekonomikos komitetas nusprendė, kad įstatyme bus įrašyta, jog pertvarką privalu baigti vėliau – iki 2013-ųjų liepos 31-osios, be to, šią datą Vyriausybė galės savo nuožiūra nukelti dar vėlesniam laikui. Ekonomikos viceministras Arvydas Darulis, atsakingas už derybas su “Gazprom”, dėkojo parlamentarams – esą komiteto įrašyta naujovė bus labai stiprus argumentas derantis su “Gazprom” dėl 15 proc. mažesnių dujų kainų. “Derybų metu galėsime pasinaudoti šia įstatymo nuostata”, – mįslingai žadėjo jis. “Terminą teks nukelti”. LIETUVOS RYTAS

Smunkančios naftos kainos keičia skaičius ir Lietuvos degalinių švieslentėse. Tačiau benzinas mūsų šalyje vis tiek kainuoja daugiausia iš visų Baltijos valstybių. Degalų kainų mistika regione pastebima ir šią vasarą. Nors dyzelinas Estijoje apmokestintas daugiau nei Lietuvoje, šios šalies gyventojai moka mažiau. Didmeninė degalų kaina Lietuvoje krinta jau visą mėnesį, tačiau degalinės tik dabar pradėjo po truputį mažinti kainas. Nuo mėnesio pradžios didmeninė “Orlen Lietuva” taikoma benzino kaina nukrito 16 centų, dyzelino – 9 centais. Tačiau Lietuvos mažmenininkai tik dabar nutarė reaguoti į smunkančias kainas. Visą mėnesį skaičiai degalinėse beveik nekito. “Lietuva Statoil” tinklas vakar benzino kainas sumažino maždaug 6 centais, dyzelino – keturiais. Kainas prikirpo ir kiti tinklai. Vakar litras 95 benzino degalinėse kainavo apie 4,58-4,62 lito, dyzelino – 4,28-4,32 lito. Degalų prekeiviai teigia kainas mažinantys atsižvelgdami į pasaulines tendencijas. Tačiau, pasak analitikų, kainos Lietuvoje turėtų būti dar žemesnės, įvertinus nuo balandžio mėnesio pingančios naftos įtaką. “Degalų pardavėjų apetitas – vis dar beribis”. LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Per ankstesnius Seimo ir savivaldos rinkimus partijų ir kandidatų piniginiai užstatai specialioje sąskaitoje būdavo įšaldyti apie 3 mėnesius, o dabar pinigų įšaldymo laikas pratęstas beveik dvigubai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prieš Jonines iš savo specialiosios sąskaitos pradėjo grąžinti partijų ir kandidatų piniginius užstatus už dalyvavimą 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Specialiojoje VRK sąskaitoje buvo sukaupta net 2,63 mln. litų. VRK nusprendė kaip užstatus grąžinti 2,5 mln. litų, o 88 tūkst. litų įplauks į valstybės biudžetą. Nors pasikeitus įstatymui užstatai nuo šiol grąžinami ir mandatų negavusiems kandidatams bei partijoms, ne vienam jų nauja tvarka kelia įtarimų dėl nepaprastai ilgo pinigų įšaldymo termino. Ir tai vyksta laiminant politikams, nes įstatymą prieš 2011 m. savivaldos rinkimus pakeitė Seimas. RESPUBLIKA

Pasak asociacijos “Vienybės forumas” pirmininko Žilvino Šumskio, “valdžioje sėdintys trumparegiai politikai patylomis leido bankams užsidirbti iš žmonių, kurie išdrįso pabandyti tuos trumparegius pakeisti”. Tuo tarpu VRK pirmininko Zenono Vaigausko aiškinimu, užstatai grąžinami laikantis įstatymų, tačiau ir Z. Vaigauskas sutinka, jog “gana ilgas užstato negrąžinimo laikas kelia rūpesčių ne tik pavieniams kandidatams, bet ir partijoms”. VRK pirmininko patikinimu, komisija iš rinkiminių užstatų neuždirba nė cento, nes neturi teisės tuos pinigus banke laikyti už palūkanas. Tačiau Juliaus Veselkos, Seimo nario, nuomone, “jeigu nei valstybė, nei Vyriausioji rinkimų komisija iš to nieko neuždirbo, laimėjo tik vienas bankas! Per pusę metų iš 2,6 mln. litų, tegu ir po 3 proc. palūkanų skaičiuojant, ir tai išeina, kad dešimtys tūkstančių litų bankui padovanota…” “Nori į valdžią – duok bankui uždirbti”. RESPUBLIKA

RINKOS

Po trijų dienų bus lygiai du mėnesiai, kai savo darbo rinkos duris Lietuvos ir dar devynių ES šalių gyventojams atvėrė Vokietija. Nors iki tol kalbėta, kad didžiausia Europos ekonomika susiurbs paskutinius dar likusius Lietuvoje darbingiausius žmones, taip neatsitiko. Įdarbinimo Vokietijoje paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad labiausiai lietuviams prigyti netoli esančioje turtingoje šalyje trukdo kalbos barjeras. “Kai Vokietija galutinai atvėrė savo darbo rinką, tikėjausi, kad atsiras daug daugiau įmonių ir asmenų, užsiimančių lietuvių įdarbinimu šioje šalyje. Bet nuo šių metų pradžios įdarbinimo paslaugas Vokietijoje pradėjo siūlyti vos kelios įmonės ir privatūs asmenys. Tiesą sakant, tai mane nustebino”, – “Respublikai” teigė Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo rinkos poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius. Nuo 2010-ųjų pradžios Lietuvoje buvo atsisakyta teikti licencijas įdarbinimo užsienyje agentūroms. Užtat teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas fiziniai ir juridiniai asmenys apie savo veiklą duomenis yra įpareigoti pateikti LDB. Jos atstovas A. Gricius galėjo išvardyti tik 4 agentūras ir 2 fizinius asmenis, kurie šiais metais pradėjo siūlyti įdarbinimo paslaugas Vokietijoje. RESPUBLIKA

Sujudimo nepastebėjo ir Gyventojų registro tarnybos, kurioje deklaruoja savo išvykimus Lietuvos piliečiai, Duomenų kokybės kontrolės skyriaus vedėja Nijolė Martinkėnienė. Jos teigimu, kad išvyko nuolat gyventi ir dirbti į Vokietiją, gegužę deklaravo 322, birželį – 258 mūsų šalies piliečiai. Tačiau ir prieš vokiečiams atveriant savo darbo rinką deklaravusiųjų išvykimą į kaimyninę šalį buvo nė kiek ne mažiau. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį išvykstantys į Vokietiją deklaravo 326 Lietuvos gyventojai. Šiuo metu teigiama, kad per gegužę ir birželį Vokietijoje įsidarbino keli tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Tačiau netgi šio nekonkretaus skaičiaus niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti. RESPUBLIKA

Šakiuose įsikūrusios įdarbinimo įmonės vadovo Arūno Danieliaus manymu, didžiausia problema lietuviams įsitvirtinti Vokietijoje yra vokiečių kalbos nemokėjimas. “Vokiečiai mus iškart įspėja, kad jeigu potencialus darbuotojas, kurį mes nusiųsime į Vokietiją, nemokės bent minimaliai susikalbėti vietine kalba, su juo gali būti atsisakyta sudaryti darbo sutartį”, – sakė A. Danielius. “Vokietija lietuviams neįkandama”. RESPUBLIKA

RŪPYBA

Pirmadienį Vyriausybė pritarė naujajam pensijų kaupimo modeliui, pagal kurį būsimiesiems pensininkams kitąmet reikės apsispręsti – ar toliau kaupti lėšas privačiuose pensijų fonduose, ar sugrįžti į “Sodrą”.Įstatymo projekte numatyta, jog būsimieji pensininkai, iki šiol lėšas pensijai kaupiantys antrosios pakopos privačiuose pensijų fonduose, gali persigalvoti ir sugrįžti į “Sodrą”. Sprendimą jie turėtų priimti kitais metais, nuo sausio iki rugsėjo mėnesio. Pasilikusiems privačiuose fonduose būtų sudaryta galimybė sukaupti daugiau lėšų. Tačiau dėl naujojo pensijų kaupimo modelio dar laukiama karštų diskusijų Seime. Pavyzdžiui, liberalai nepritaria ir siūlymui palikti žmogui galimybę per vienus metus pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos, grįžtant į “Sodrą”. Jei Seimas įstatymui pritartų, nuo ateinančių metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turėtų apsispręsti, ką pasirinkti: ar toliau savanoriškai kaupti pensiją antrojoje pakopoje, ar grįžti į “Sodrą” ir dalyvauti papildomame kaupime. “Kelias iki orios pensijos – akmenuotas”. VAKARO ŽINIOS

STATYBA

Tik šiandien statybininkai ir valdininkai apsispręs, ar Klaipėdos arena pastatyta, ar dar ne. 2009 metais pasirašyta Klaipėdos savivaldybės ir generalinio rangovo – UAB “Vėtrūna” – sutartis, pagal kurią beveik 55 mln. litų vertės arena turėjo būti pastatyta 2010-ųjų gruodžio 31-ąją, bet iki to laiko dar net stogas nebuvo užbaigtas, tad statybininkai paprašė terminą pratęsti iki šių metų balandžio 1-osios. Tačiau ir tą dieną net plika akimi matėsi, jog statinys tikrai nebaigtas. Vėliau pabaigtuvės nukeltos į birželio 28-ąją. “Rytoj susirinksime, apsižiūrėsime ir nuspręsime – kviesti Valstybinę komisiją ar ne”, – pirmadienį “Vakarų ekspresui” teigė “Vėtrūnos” valdybos pirmininkas Vytautas Banys. Pasibaigus statybų darbams prasidės arenos atidavimo Valstybinei komisijai vertinti procedūros. Jų pabaigą prognozuoti taip pat sunku. Pirmosios krepšinio rungtynės arenoje vyks jau rugpjūčio 4-ąją. “Arena arba baigta, arba ne”. VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Po pavasarį Klaipėdoje vykusios beglobių gyvūnų sterilizacijos akcijos, kurios metu į uostamiestį buvo atvykę veterinarijos gydytojai iš Rumunijos, tikimasi panašią akciją surengti ir šį rudenį. Šį kartą Klaipėdoje dvi savaites beglobius gyvūnus sterilizuotų tarptautinės organizacijos iš Vokietijos specialistai. Šią akciją į Klaipėdą siekia atvežti ir praėjusį sykį šiais reikalais užsiėmusi Austrijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje žmona Gudrun Koller. Jos teigimu, Austrijoje eutanazija taikoma tik nepagydomai sergantiems arba visuomenei pavojingiems gyvūnams, o taikant sterilizavimo praktiką per 5-7 metų laikotarpį beglobių gyvūnų gatvėse neliko. Tai esą būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje. Atvykę 2-3 vokiečių specialistai per dvi savaites sterilizuotų apie 500 gyvūnų. Kiek tai kainuos savivaldybei – kol kas neaišku. VAKARŲ EKSPRESAS