Protestai Ukrainoje peraugo į revoliucijos masto sujudimus ir daugėja ženklų, kad siekiant stabilizuoti padėtį šalyje gali tekti įsikišti tarptautinei bendruomenei. Į kompromisą su susikompromitavusia valdžia nebenorinčių eiti piliečių daugėja, todėl Ukrainos galvosūkis tampa vis sudėtingesnis.

Sausio pradžioje akylai įvykius Ukrainoje stebintys ekspertai jau buvo pradėję skelbti, kad antroji Oranžinė revoliucija nebeįvyks, nes per pastaruosius metus Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius su šeima sugebėjo sukurti pakankamą valdžios vertikalę savo įtakai išlaikyti. Maža to, jis sugebėjo susigrąžinti didžiausių šalies oligarchų paramą, priimdamas jiems palankius įstatymus bei šių metų biudžetą. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad V.Janukovyčius padėties vis dėlto nekontroliuoja.
Ne tik apie atsinaujinančią revoliuciją, bet ir apie pilietinio karo grėsmę prabilta po to, kai sausio 16 d. Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kuris gerokai padidino diktatūros pavojų. Jis pažeidžia bet kokius demokratinės laisvės principus: kriminalizuojama susirinkimų teisė, užsienio investicijomis remiamos nevyriausybinės organizacijos pavadintos „užsienio agentais“, už kaukės ar šalmo dėvėjimą viešumoje dabar gresia kalėjimo bausmės. Tuo pačiu metu buvo išleistas Vidaus reikalų ministerijos dekretas, kuriuo leista „Berkut“ daliniams panaudoti smurtą prieš besipriešinančius protestuotojus.
Praėjusią savaitę vykę kruvini susidūrimai ne tik paliko šimtus sužeistųjų, bet ir pareikalavo pirmųjų daugiau nei du mėnesius trunkančių protestų aukų. Į tai suskubo reaguoti tarptautinė bendruomenė: sausio 22 d. JAV pritaikė sankcijas ir atšaukė galiojančias vizas pareigūnams, dėl kurių prasidėjo kruvini įvykiai, pavyzdžiui, minėtą įstatymą parengusiems Regionų partijos atstovams Olenai Bondarenko ir Volodymyrui Olijnikui, taip pat vidaus reikalų ministrui Vitalijui Zacharenkai bei kitiems.
Europos Sąjungos lyderiai pareiškė, kad yra „itin susirūpinę“ dėl kruvinų įvykių Ukrainoje, tačiau konkrečių ketinimų, kaip elgsis, neišdėstė. Nors JAV diplomatiniais kanalais ragina ES imtis griežtesnių veiksmų, to daryti neskubama. Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė kol kas nematanti galimybių taikyti sankcijas. ES negebėjimas atsiliepti į ypač sparčiai Ukrainoje besirutuliojančius procesus kelia Maidane šąlančių aktyvistų nusivylimą.